Pandemija pagilino problemas
„Laikas pasikalbėti, kokia bus demografinė situacija ateityje, kiek tai priklauso nuo mūsų visų ir valstybės. Didelę įtaką padarė pandemija, kuri pakeitė kiekvieno žmogaus kasdienybę ir apsisprendimus, planus gimstamumo srityje. Pagilino baimes pastoti, auginti vaiką, susilpino šeimų psichologinę sveikatą, tad tokią statistiką matome dabar“, – kalbėjo konferencijos moderatorė Daiva Žeimytė-Bilienė paskatinusi kuo greičiau ieškoti sprendimų, kad šeimos Lietuvoje jaustųsi saugios ir šalis nebalansuotų ties demografine praraja.
„Spalio duomenimis per metus gimstamumas mažėja dešimtadaliu ir ketvirtadaliu auga mirčių skaičius. Ar situacija Lietuvoje išskirtinė? Ne, apie tai kalbama beveik visose Europos valstybėse ir tai sustiprina pandemijos kontekstas, kuris sukuria neapibrėžtumo jausmą, šeimos jaučiasi nesaugios“, – pritarė LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės Nielsen.
Prioritetas – šeimų paketas
Ji akcentavo, kad dėmesį reikėtų sutelkti į šeimos gerovės užtikrinimą ir džiaugėsi, kad daugėja indiciatyvų dedančių pastangas, kad šeimoms, auginančioms vaikus būtų teikiama informacija ir pagalba.
„Pasak mokslininkų, tyrinėjančių demografines tendencijas, teigiamų pokyčių sulaukia tos šalys, kurių ilgalaikė šeimos politika yra nukreipta į darbo rinką, žmogaus teises ir lyčių lygybę bei socialinę apsaugą. Visos šios programos yra ir dabartinės valdančios koalicijos darbų sąraše.
Mano asmeninis prioritetas yra vadinamas „šeimų paketas“ į kurį iš esmės įeina daug iniciatyvų, kurios susiję su žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, galimybe lanksčiau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Politikė džiaugėsi, kad pajudėjo projektai susiję su keturių dienų darbo savaite šeimoms auginančioms vaikus iki trejų metų, vaikų kambarių įrengimu institucijose. Svarstomos ir pagalbinio apvaisinimo pataisos negalintiems susilaukti vaikų.
Didžiausi iššūkiai – rajonuose
Didžiausias gimstamumo pakilimas fiksuojamas 2008 metais, kuomet buvo suteiktos pilnai apmokamos ir už trumpesnį darbo stažą suteikiamos išmokos už dviejų trukmės vaikų priežiūros atostogas.
„Bet tai davė laikiną efektą. Gaila, bet blogiausia situacija rajonuose – 2020 metais 70 proc. naujagimių gimė Vilniuje ir Kaune, o kituose Lietuvose vietose likę 30 proc. Yra rajonų, kur gimstamumas nesiekia 1000-čiui gyventojų 7 naujagimių“, – skaičius vardijo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.
Tai gali lemti ir akušerijos skyrių uždarymą mažesniuose miesteliuose – tuomet kitiems, galvojantiems apie vaikus, kyla baimė, kur gaus medicininę priežiūrą, jų planai apie šeimos pagausėja byra.
Medikus taip pat neramina didėjantis gimdyvių amžius, kuris dabar priartėjo prie 30-ties metų gimdančių pirmą naujagimį.
„Kuo vyresni apsisprendžia turėti vaikų, tuo sudėtingiau pastoti, išnešioti, daugiau gimdymo komplikacijų, dažniau gimsta neišnešioti naujagimiai“, – teigė medikė.
Ji pastebi, kad mažesnius gimstamumo skaičius galėjo lemti pandeminė situacija, nes daugelis, net ir planavę susilaukti mažylio, planus atidėjo, nes nebuvo aišku, kaip virusas veikia nėščiąsias, naujagimius, dar nebuvo vakcinos.
„Dabar jau žinių turime pakankamai, yra skiepai, todėl šią situaciją jau galime valdyti“, – pasidžiaugė D. Ramašauskaitė.
Tėvai tampa ryšininkais
Nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė siūlo susitelkti ne į gimstamumo didinimą, bet į kokybiškų sveikatos paslaugų užtikrinimą jau gimusiems naujagimiams ir jų šeimoms.
„Itin svarbu užtikrinti psichologinę, emocinę, dvasinę, finansinę pagalbą šeimoms susilaukus sergančio, neišnešioto naujagimio ar netekus kūdikio. Naujagimių skyriuje tėvai neturi būti laikomi lankytojais, jie turi įsitraukti“, – pabrėžė programos vadovė akcentuodama, kad visi pokyčiai prasideda nuo komunikacijos.
„Šiai dienai, šeimos, auginančios vaikus su fizine ar protine negalia, turi maldauti pagalbos ir tėvai, su savo siuntimais ir diagnozėmis, tampa tarpinstituciniais ryšininkais. Gal atėjo metas sistemai ateiti šeimai, o ne šeimai į sistemą?“, – retoriškai klausė A.Speičytė-Radzevičienė.
Ji siūlė pripažinti, kad norintint pagerinti šalies demografinius rodiklius, pirmiausia reikia visiems pasiekti, kad kiekvieno naujagimio gyvybės išsaugojimas ir puoselėjimas tapų valstybės prioritetu jau dabar.
