Tyrėjai davė moterims kapsules, kuriose buvo dviejų skirtingų maisto produktų milteliai. 35 nėščiosios suvalgė kapsules, kurios atitinka vieną vidutinio dydžio morką, o 34 moterys – 100 gramų smulkintų lapinių kopūstų. Likusios dalyvės nieko nevalgė.
Po dvidešimties minučių atliktas ultragarsinis skenavimas parodė, kad didelė dalis vaisių, paveiktų lapinių kopūstų, rodė grimasas, o tuo tarpu paveikti morkų – juokėsi. Nieko nevalgiusių moterų pilve augančių kūdikių išraiškos nepakito.
„Esame pirmieji, kurie ultragarso pagalba gali parodyti, kaip veido išraiškos yra susijusios su maistu, kurį ką tik valgė motina“, – sakė tyrimo bendraautorė Nadja Reissland.
Ankstesni tyrimai atskleidė, kad vaisiaus vandenys, priklausomai nuo motinos mitybos, gali turėti skirtingą kvapą ar skonį. 2001 m. tyrimas taip pat parodė, jog kūdikiai, kurie per vaisiaus vandenis ar motinos pieną buvo paveikti morkų skonio, reaguodami į oranžines daržoves rodė mažiau neigiamų veido išraiškų nei kūdikiai, kurie su morkų poveikiu nebuvo susidūrę. Visgi čia buvo tyrinėjami jau pasaulį išvydę naujagimiai, o naujame tyrime dalyvavusios moterys buvo 32–36 nėštumo savaitėje (įprastai nėštumas trunka 40 savaičių).
Kalbant išsamiau apie tyrimą, jo bendraautorė teigia, kad vaisiaus įvairios grimasos galėjo būti tik raumenų judesiai, kurie reaguoja į kartų skonį. Ji priduria, kad visi vaisiai rodo veido išraiškas, o nuo 24 iki 36 nėštumo savaitės jos tampa vis sudėtingesnės.
N. Ressland paaiškina, kodėl tyrimui buvo pasirinkta naudoti kapsules su morkų ir lapinių kopūstų milteliais. Visų pirma, tai padėjo užtikrinti, kad kiekviena dalyvė suvartos po vienodą kiekį kalorijų. Kapsulės taip pat tapo puikia išeitimi toms moterims, kurios negalėjo pakęsti kopūstų skonio. Trečia, kapsulės padėjo skoniui neprasiskiesti organizme: „Kartus skonis patenka į plonąją žarną, tuomet į motinos kraują, placentą ir vaisiaus vandenis, šis procesas užtrunka apie 20 minučių, o tada gaunama vaisiaus reakcija į skonį.“
N. Ressland mano, kad tyrimas gali pagerinti supratimą apie tai, kaip skonių poveikis įsčiose paveikia mitybos įpročius vėliau, pavyzdžiui, jei vaisius dažnai ragauja kopūsto dar negimęs, jis gali labiau mėgautis ir toleruoti jo skonį ateityje. Tiesa, mokslininkai jau išsiaiškino, kad įvairus maistas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali padėti lengviau priimti maistą vėliau.
„Nėštumo metu dieta yra labai svarbi, nes daro įtaką ne tik besivystančio vaisiaus, bet ir gimusio vaiko sveikatai“, – sako mokslininkė ir priduria, kad sveikos mitybos nėštumo metu besilaikančių moterų vaikai yra mažiau išrankūs maistui.
Parengta pagal „today.com“ inf.
Vertė Paulina Bastakytė.
