– Jovita, esate psichologė, vedanti įvairias terapijas suaugusiems – papasakokite apie jas plačiau, kam jos skirtos ir kaip viskas vyksta?
– Mano vedami terapiniai užsiėmimai skirti ne tik suaugusiems – sulaukiu nemažai dalyvių paauglių, kuriems jie taip pat labiausiai patinka! Didžiausio susidomėjimo sulaukia mamos-dukros ryšio terapijos užsiėmimai, taip pat rašymo terapijos, pasakų terapijos, giluminio atsipalaidavimo užsiėmimai.
Manau, šiais laikais žmonės yra persisotinę informacija – esame ja bombarduojami visais medijų kanalais, apie kiekvieną ir bet kurį klausimą apstu žinių tiek internete, tiek knygose ir žurnaluose. Vaikščioti į seminarus ir mokymus ilgainiui darosi nuobodu, atrodo, kad nieko naujo jau nebesužinosi.
Tačiau augti ir tobulėti norisi – būtent dėl to siūlau patyrimines praktikas. Jų metu pateikiu paprastas, tačiau veiksmingas ir efektyvias užduotis. Stabtelime, akimirką padarome pauzę, atsigręžiame į save, ir... ten randame visus atsakymus į mums aktualius klausimus!
Kai ima plaukti ta informacija iš giliau, užsiėmimų dalyviai dažnai išlieja emocinę įtampą – verkia, juokiasi... Kiek teko vesti mamos-dukros ryšio terapijų, verkiama visuomet! Dažniausiai nė viena dalyvė neišeina sausomis akimis. Rašymo terapija taip pat veiksmingai padeda iškelti paviršiun svarbius dalykus ir paleisti su jais susijusias įtampas.
Mano vedamos patyriminės praktikos skirtos kiekvienam, kuriam norisi (at)kurti gyvą santykį su savimi ir/ar artimu žmogumi. Smalsumas, atvirumas patirčiai, spontaniškumas veda gilyn į pulsuojančius potyrius, kuriuos įdomu atrasti ir pažinti.
Paprastai vienas užsiėmimas trunka tris valandas (tik giluminio atsipalaidavimo – pusantros-dvi), iš dalyvių pusės jokio pasiruošimo nereikia – mano parengtos užduotys pačios leidžia atsiskleisti tam, kas šiuo metu prašosi dėmesio. Dažnai dalyviai stebisi, kaip skirtingai atsako į tą patį klausimą, kokie įvairūs kūriniai gimsta davus vieną ir tą pačią užuominą.
Manau, tuo žmones ir žavi vedamos praktikos – kai ateini į seminarą, kuriame lektorius pateikia informaciją, sudaromas įspūdis, kad visiems visose gyvenimo situacijose tinka tas pats modelis. Tuo tarpu iš mano užsiėmimų kiekvienas išsineša unikalų atsakymą, kuris aktualus būtent jam, ir jis nėra mano primestas, svetimas – tiesiog suteikiu įrankius atsakymą rasti pačiam.
– Jūsų internetinis puslapis vadinasi „Laimės psichologija“. Kaip žmogus gali žmogus tapti laimingu? Rodos, esi laimingas arba ne...
– Tai yra esminė mąstymo klaida, kurią daro žmonės – manyti, kad laimė yra atsitiktinių aplinkybių nulemtas rezultatas, neturintis nieko bendro su mūsų sąmoningu apsisprendimu ir pastangomis.
Laimės fenomeną tyrinėjau daugelį metų: studijavau šiuolaikinės psichologijos eksperimentų duomenis, naujausius neurologijos mokslų tyrimų atradimus, senovės tradicijų veikalus. Gautas žinias bandžiau taikyti praktiškai, stebėdama, kas pozityviai veikia mano savijautą ir santykius su aplinkiniais.
Savo kailiu patyriau, kad tapti laimingu ne tik įmanoma ar galima, tam netgi nereikia labai daug laiko. Laiko gali prireikti tam, kad pasiektume kitokių ilgalaikių savo tikslų – pakiltume į karjeros viršūnę, pasistatytume namą ant ežero kranto ar sukurtume darnią šeimą, tačiau laimingais galime būti jau šiandien. Ir tai yra nuostabu!
– Rubrika vadinasi „Versli ir mama“ – papasakokite apie savo motinystės kelią, kaip sekasi suderinti veiklas su jų auginimu?
– Motinystei prisiruošiau tuomet, kai pasijaučiau jai subrendusi – suvokiau, kad gyvenimas neišvengiamai kardinaliai pasikeis. Žinoma, taip ir atsitiko! Taip pat nenorėjau, kad vaikai gimtų vienas paskui kitą – norėjau pirmagimiui ilgiau skirti individualaus dėmesio, o kai jam paaugus mamos tiek daug nebereikia, daugiau dėmesio galima skirti antram vaikučiui.
Auginu aštuonerių Jogintą ir dvejų su puse Indrają – esu labai laiminga mama ir didžiuojuosi savo vaikais. Žinoma, ir mums būna visokių dienų – tai natūralu. Šeima yra gyvenimo pratybų aikštelė, čia mes mokomės ir už save pastovėti, ir su kitu bendradarbiauti, ir konfliktus spręsti.
Užsiėmimų vedimas yra tobulai su motinyste suderinama veikla, nes praktikos vyksta po standartinių darbo valandų arba savaitgaliais, taigi visą kitą laiką būdama namuose galiu ir ramiai pusryčius vaikams paruošti, ir su garuojančiais pietumis po pamokų pasitikti.
– Kiek laimės patarimų pavyksta pritaikyti savo namuose?
– Laimė yra dalykas, kuris visuomet gyvena mumyse. Kartais tai pamirštame ir tikimės, kad kiti mus padarys laimingais. Įsivaizduokite, kokią sunkią naštą it pareigą užkrauname savo artimiesiems – užtikrinti mums laimingumo būseną!
Tad vienas svarbiausių patarimų laimei namuose – neturėti perdėtų lūkesčių. Apskritai geriausia jokių lūkesčių neturėti, tik susitarti dėl taisyklių, kurioms mums svarbios – tarkim, dėl tvarkos, dėl triukšmo, ir panašiai. Tai reiškia, kad aš ne šiaip sau viduje tikiuosi, kad vyras grįžęs pasikabins striukę į spintą ar kad vaikai netriukšmaus, kol miegu, tačiau visi bendrai nutariame, kad namie elgiamės vienaip ar kitaip.
Kiekvienam žmogui besąlygiškai reikia kito žmogaus dėmesio. Šeimoje svarbu užtikrinti, kad ne tik kiekvienas gauna dėmesio iš kito, bet ir gali skirti asmeninio dėmesio sau. Vadinasi, jei su sūnumi žaidžiame stalo žaidimą, su dukra skaitome knygą ar kalbamės su vyru, stengiamės dėmesio neblaškyti kitais reikalais, tarkim, žvilgčiojimui į telefono ekraną. O kai mama nori pagulėti vonioje ir paskaityti knygą – tai yra jos asmeninis laikas, kurį trukdyti nepagarbu. Taip vaikai mokosi meilės ne tik kitam, bet ir sau. Labai svarbu, kad nuo mažens išmoktume pasirūpinti savo poreikiais.
– Minėjote, kad vienas populiariausių užsiėmimų – mamos ir dukros ryšio terapija. Papasakokite apie ją plačiau! Kaip kilo mintis pradėti ją vesti?
– Tai užsiėmimas, skirtas nauju kampu pažvelgti į mums svarbius santykius, susidėlioti prioritetus ir sąmoningai pradėti norimus pokyčius bendravime. Dažnai jaučiame kaltę, kad netinkamai elgiamės su savo tėvais ar/ir vaikais. Turime daug minčių ir emocijų, kurių neturime progos išsakyti, išreikšti. Taip pat nežinome, ką jaučia ir mąsto mums artimas žmogus.
Mamos-dukros ryšio terapijos užsiėmime būtent tikslingai skiriame laiką iš pradžių tam, kad pačios susigaudytume, kas mumyse vyksta, o paskui – kad išreikštume tai, paleisdamos įtampas. Šiuose užsiėmimuose galima dalyvauti tiek abiems kartu, mamai ir dukrai, kartais net ir trys kartos ateina – su močiute, tiek po vieną – jei mama ar dukra gyvena toli, jei nenori ateiti ar tiesiog jos jau nebėra...
Dalinamės potyriais porose ir bendrai grupėje. Žinoma, laikomės laisvos valios principo – jokio spaudimo tai, kuri šiandien nori likti su savo mintimis ir emocijomis viduje ar tiesiog išreikštomis popieriuje.
Idėja vesti mamos-dukros ryšio terapiją kilo dėl to, kad pati labai artimai bendrauju su savo mama, taip pat glaudus ryšys siejo su močiute ir promočiute. Individualių konsultacijų metu supratau, kad tai, kas man atrodo savaime suprantama, kitoms yra tik siekiamybė ar svajonė – bendrauti su mama ar dukra kaip su geriausia drauge. Taigi nusprendžiau padėti moterims atrasti galimybes sustiprinti šį be galo svarbų, tiesiog pamatinį ryšį.
– Turite tiek daug veiklų – esate ne tik psichologė, rašymo terapeutė sertifikuota nidra jogos fasilitatorė, publicistė, poetė, gamtos-žmogaus ryšio puoselėtoja, aromaterapijos šalininkė, natūralios kosmetikos gamintoja, tinklaraštininkė... Pirmas klausimas – kaip jūs viską suspėjate? Antras, o kodėl jums viso to reikia?
– Na, visų veiklų juk neatlieku vienu metu! Ir jos visos yra tampriai susijusios, organiškai išplaukusios viena iš kitos. Pavyzdžiui, nepaprastai myliu gamtą ir augalus, todėl savo kūno priežiūrai noriu naudoti viską geriausio, ką jie mums dovanoja, taip pradėjau gamintis kosmetiką ir muilą. Kremus, balzamus, muilus praturtinu eteriniais aliejais – natūraliai ėmiau domėtis aromaterapija.
Mėgstu rašyti, be rašymo neįsivaizduoju nė vienos dienos, pradėjau publikuoti savo kūrinius, gimė tinklaraštis, norėjau pasidalinti su kitais nuostabiais rašymo praktikos privalumais – pradėjau vesti šiuos užsiėmimus.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiais sutriko miegas – iš pradžių negalėjau miegoti savo mėgstama poza ant pilvo, paskui žindydama dažnai keldavausi prie vaikų. Domėjausi įvairiais užmigimą palengvinančiais metodais, atradau nidra jogą, kuri ne tik padeda nuostabiai atsipalaiduoti ir kokybiškai išsimiegoti, bet ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę. Lankiau kursus, gavau sertifikatą, vedu giluminio atsipalaidavimo užsiėmimus – dalyvių atsiliepimai džiugina, tad kodėl to nedaryti?
Kodėl man to reikia? Niekad apie tai nesusimąsčiau. Greičiausiai, tai tiesiog gyvenimo būdas, geriausiai padedantis man realizuoti savo potencialą, asmenybės saviraiška.
– Negaliu nepasinaudoti proga ir nepaklausti laimės patarimų tėvams – ar galėtumėte pasidalinti viena praktika/įpročiu, kurią jie galėtų daryti kasdien vieni ar su vaikais ir jaustųsi šiek tiek laimingesni?
– Viena veiksmingiausių praktikų, iš karto panardinanti į laimės būseną – dėkingumas. Galite atlikti ją raštu individualiai, arba žodžiu, jei darote tai bendrai su vaikais ar kitais šeimos nariais. Tiesiog kiekvienas įvardinkite bent penkis dalykus, už kuriuos šiandien esate dėkingas. Galbūt tai skamba pernelyg paprastai, tačiau išbandykite ir nustebsite, kaip ilgiau atliekant šią praktiką ima keistis Jūsų požiūris į daugelį gyvenimo aspektų!
