– „Nastia garden“ įkūrėte prieš metus, kaip viskas prasidėjo?
– Viskas gavosi labai natūraliai. Anastasija tikra gurmanė ir maisto estetė, nevalgo bet ko ir bet kaip patiekto. Ieškojome vieno, antro produkto jai ir paskui supratome, kad galėtume patys juos gaminti.
Labai prie to prisidėjo ir visuomenės nuomonė, kad vaikai saulytės (taip apibūdinami Dauno sindromu sergantys – red.past.) gyvena tik valstybės išlaikomi.
Kol Nastytė užaugs, įsivažiuos ir verslas, kiek ji bus pajėgi, tiek galės dirbti ir užsidirbti pati, nereikės pašalpų ar kitos pagalbos. Jau dabar ji yra mūsų reklaminis veidas, įkvėpėja, dalyvauja daugybėje mūsų veiklų.
– Papasakokite apie Anastasiją – kada sužinojote diagnozę?
– Dukra gimė 32 nėštumo savaitę. Kadangi nėštumas buvo sudėtingas, visą laiką lankiausi pas gydytojus ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, kur gyvena mano vyras ir praleidžiame turbūt pusę laiko. Tyrimai nieko nerodė, Nastytė buvo tikra slapukė ir tai, jog serga Dauno sindromu paaiškėjo tik jai gimus. Pirmąsias dienas ji praleido prijungta prie aparatų, nes pati nemokėjo kvėpuoti, vėliau abi su ja persikėlėme į vaikų ligoninę, kur stebėjo, kaip jai sekasi priaugti svorio. Viskas buvo puiku ir išleido namo.
Susitaikyti su šia diagnoze manau neįmanoma. Taip, apsipranti su ta mintimi, gyveni, džiaugiesi, bet… Mums lengva kalbėti, nes dukra tikrai ypatinga, jai treji, o neturi diagnozei būdingų bruožų – jos raida neatsilieka, ji neserga, kalba, gal kiek mažiau, bet logopedė sužavėta.
Pradžioje ilgai verkiau, netikėjau, kaltinau medikus, save, gyvenimą, Dievą… Visos mamos tai pereina. Pirmiausiai neigi, paskui bandai priimti. Vyras, pamatęs dukrą, pasakė, kad visi nusišneka, negali būti tokios diagnozės, nes dukra labai graži. Ir dabar ji mums labai ypatinga ir graži, ją visi labai myli.
– Kaip sekasi suderinti naujo verslo kūrimą ir dukros priežiūrą?
– Aš niekada ir nebuvau sustojusi – dar prieš tai su vyru vystėme ir vystome kosmetikos eksporto ir importo verslą, tad net būnant dukrai reanimacijoje nemečiau darbų. Kitaip išprotėtum, jei tik sėdėtum ir raudotum. Darbas buvo būdas šiek tiek užsimiršti, palaikyti ir motyvuoti save, nes negali žliumbi visą parą.
Prieš karantiną bandėme eiti į darželį, bet vėliau savo iniciatyva ir už savo pinigus keliavome į delfinų terapiją, po jos prasidėjo karantinas, tad viskas ir nutrūko. Nastytė visur su mumis, net pas verslo partnerius ją veždavausi, neslėpdavau.
Prasidėjus karantinui vyras liko Rusijoje, aš – su dviem dukromis, nes auginu dar trylikametę, čia. Taip jau gavosi, kad kai jis galėjo išskristi, Lietuva jau nebepriėmė, o kai pas mus vėl atlaisvėjo viskas, Rusija neišleidžia. Beveik pusę metų esame atskirai.
– Karantino laikotarpis jūsų šeimai tapo tikru iššūkiu. Kaip susitvarkėte?
– Neplanavome, kad liksime atskirai, bet yra, kaip yra. Laukiame dabar jo, kai tik galės, atvyks. Prisipažinsiu, nebuvo lengva, ir darbų daug, net ir traumų įvyko, dukra susilaužė koją, bet iš kitos pusės ši patirtis atnešė daug gero, parodė mūsų šeimos stiprumą – mums jau nebebaisu niekas.
– Kokius produktus siūlo „Nastia Garden“?
Siūlome vaikiškas tyreles tiek saldžias, tiek mėsiškas, įvairių skonių natūralius kukurūzus, vaisių ir uogų sultis, liofilizuotus vaisius, uogas, daržoves, aliejų mišinius su sviestu. Ateityje planuojame paleisti pieno liniją – jau susitarėme su žinomais Lietuvos gamintojais, pasiūlysime tai, ko dar nėra rinkoje.
Pavadinimą užpatentavome Lietuvoje, pateikėme paraiškas patentui Rusijoje, Europos sąjungoje, nes pagrindinė kol kas mūsų veikla yra eksportas, neseniai paleidome elektroninę parduotuvę, dar planuojame įvedinėti produktus į prekybos tinklus.
Visi mūsų produktai yra natūralūs, o tyrelės su mėsa – net ir ekologiškos, o didžiausią dalį žaliavų gauname iš Lietuvos augintojų.
Neslėpsiu, vienus produktus gauname pagal kontraktinę gamybą, kuomet užsakome ir įrangą turintis gamintojas gamina mums, pagal mūsų receptūrą. Turime unikalius ir labai klientų pamėgtus kukurūzus su baravykais, netrukus pasirodys natūralios ir be galo skanios obuolių sultys su juodaisiais serbentais.
– Tai šeimos verslas – kaip pasiskirstote darbus su vyru?
– Pirmiausia, sulaukiu daugybės palaikymo ne tik iš vyro, bet ir iš tėvų, artimųjų. Kas liečia eksportą į Rusiją – tai mano vyro sritis, nes jis daugybę metų dirba su prekyba šioje šalyje. Eksportu Europoje, rinkodara, gamyba rūpinuosi aš. Jau ieškome vadybininkų, kurie rūpintųsi produktų įvedimu Lietuvoje, žmonių, kurie rūpintųsi socialiniais tinklais, nes viena nespėju.
– Minėjote, kad prieš anksčiau gyvenote tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Rusijos. Kur planuojate likti ateityje?
– Visos veiklos dabar daugiausiai sukasi Lietuvoje, todėl pagrinde ir gyvensime čia. Krasnodare, kur gyvena mano vyras, yra nuostabus klimatas, visad švieži vaisiai ir daržovės, todėl ten, kai baigsis visi virusai, galėtume leisti žiemas.
