– Rūta, jūsų veikla itin netradicinė, gal pirmiausiai ir papasakokite – kas yra fonai produktų fotografijoms?
– Paprastai kalbant tai pagrindas ar sienelė produktų fotografavimui. Gamintojai, kūrėjai, tinklaraštininkai, nuomonės formuotojai ir visi kiti, kurie fotografuoja daiktus profesionaliai ar mėgėjiškai, susiduria su problema kur išdėlioti produktus, kad ne tik produktas, bet ir visa sudėliota kompozicija būtų patraukli ir estetiška.
Juk socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėse dėmesį pirmiausia patraukia nuotrauka ir jei ji sudomina, tekstas yra skaitomas. Todėl patrauklus fonas ir/ar pagrindas fotografavimui ypač svarbus.
Jei klientui reikia didelio dekoruoto ploto fotografavimui, molio tinku dekoruoju sienas fotostudijose, butikuose, mados namuose arba net klientų asmeninėje erdvėje bei biuruose.
– Ar jūs juos gaminate pati? Kaip?
– Šiuo metu klientams siūlau fotofonus dengtus lietuvišku molio tinku arba pagamintus iš sendintos. Taip pat gaminu kitus rekvizitus fotografavimui – sendintus medinius įrankius, pjaustymo lenteles ar net stalviršius.
Dirbu viena – nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, rinkodaros veiksmų, apskaitos ir viso kito. Dalies užsakymų tenka atsisakyti, nes viena visko nesuspėčiau. Tačiau siekiu ne kiekybės, o kokybės. Masinės gamybos, pavyzdžiui spausdintų fotofonų rinkoje ir taip yra.
– Kaip kilo visa idėja tai daryti?
Idėja prasidėjo nuo sienų dekoro. Įsirenginėdama butą prieš 5 metus neradau, kas mūsų mieste atliktų meninę sienų apdailą. Tuo metu dirbau vadovaujamą darbą, bet kūryba visada buvo šalia, nes mama yra menininkė. Taigi, sieną dekoravo mama, o aš jai padėjau, nors iki tol nieko panašaus nebuvome dariusios.
Tuo metu laukiausi sūnaus. Įsirengus butą vis kirbėjo mintis, kad reikia mokytis sienų dekoravimo. Po kelių metų įstojau į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vykdomus interjero dekoro kursus, susipažinau su lietuviško molio tinko kūrėja, dekoratoriais, mokiausi pas vieną jų individualiai, išsinuomojau patalpas dirbtuvėms ir daug praktikavausi.
Visiems, kur benueičiau, dalinau vizitines korteles, pasakojau apie savo veiklą. Taip atsirado pirmieji užsakymai, o kiti jau sekė iš lūpų į lūpas. Ypač įdomu buvo dekoruoti sienas fotostudijose.
Kuriant sienų dekorą kliento namams, verslui ar fotostudijoms, visada sukuriu mažo ploto eskizą. Taip lengviau parodyti viziją klientui, susiderinti spalvas, faktūras ir sienos „nuotaiką“. Taigi, nuolat vežiodavausi „tuos mažus sienų gabalėlius“ ir fotografai vis prašydavo paskolinti juos daiktų fotografavimui. Matydama gražias jų nuotraukas ir girdėdama daug gerų žodžių, kad patogu fotografuoti, kaip paprasta dėlioti kompozicijas ir kokios unikalios gaunasi nuotraukos, pasidaviau jų įkalbinėjimams kurti ir fotofonus. Taip organiškai viskas ir įvyko.
Kas antras klientas kreipdamasis dėl užsakymo sakydavo ir vis dar sako „o kur jūs buvote anksčiau“, „pagaliau jus turime ir Lietuvoje“ ir panašiai. Nufotografavę, dalijasi nuotraukomis ne tik su manimi, bet ir kelia į savo profilius ir džiaugiasi atradę fotofonus. Tai taip viduje mane uždegė, kad šiandien sienų dekoro imuosi vis mažiau, o fotofonų kūrybai laiko neskaičiuoju. Nerealus jausmas, kai patys klientai yra produkto ambasadoriai ir apie fonus pasakoja kitiems, apie juos rašo socialiniuose tinkluose.
Dirbant savame versle didžiulė laimė yra daryti tai, kas miela – meninis sienų ar fonų dekoras man labiau hobis nei darbas.
– Prieš tai dirbote vadovaujamą darbą – ar nesunku buvo mesti? Kas padėjo apsispręsti?
– Noras kurti buvo gerokai stipresnis už baimes ir nežinomybę. Kadangi daugiau nei 10 metų dirbau telekomunikacijų įmonėje ir su vienos kavinės frančize, patirties bagažas buvo nemažas. Labai objektyviai vertinau naujo verslo iššūkius, neturėjau lūkesčio užsidirbti greit ir lengvai, žinojau, kad tik daug dirbant ir kuriant iš širdies rezultatas ateis. Ir atėjo greičiau nei tikėjausi (šypsosi).
– Kiek reikėjo investicijų verslo pradžiai? Kam jas paskyrėte?
– Investicijos buvo skirtos mokymams, kursams ir medžiagoms bei įrankiams. Dalį mokymų pradėjau lankyti dar dirbdama ankstesnį darbą, tad iš algos skirdavau dalį pinigų naujai veiklai. Kadangi po kursų ir mokymų iškart pradėjau dekoruoti sienas, o netrukus ir gaminti fotofonus, iš uždirbtų pinigų pirkau įrankius, medžiagas, įsikūriau dirbtuves. Finansinė investicija nebuvo didelė.
– Ar turite konkurentų Lietuvoje?
– Mano žiniomis esu viena, kuri kuria medinius ir molio tinko fotofonus ir kuriai tai pagrindinė veikla.
– Kas dažniausiai į jus kreipiasi?
– Mano klientai, ko gero, pasiskirsto tolygiai: viena dalis yra profesionalūs fotografai ir klientai norintys meninio dekoro namams ar verslui, o kita dalis – tai kūrėjai, gamintojai, butikų ar mados namų savininkai, virtuvės šefai, konditeriai, kulinarai ir taip toliau, kuriems kasdien reikalingos nuotraukos socialinių tinklų reklamai, interneto svetainėms ar žurnalams. Iš įdomesnių klientų – tai šunys ir katės, turintys net ir 10 000 sekėjų instagrame.
– Kiekvieną darote individualiai – kodėl?
– Man svarbu išlaikyti išskirtinumą. Juk galėčiau kurti daugybę vienodų fonų ar sienų. Bet ėmiausi šios veiklos dėl galimybės suteikti klientui išskirtinumą. Be abejo, renesansą šiuo metu išgyvena betono imitacija, kelią skinasi marmuro efektai, bet ir juos kuriant rankomis kiekvienas yra skirtingas. Net ir labai norint vienodų nepadarysi.
Kitąsyk pati stebiuosi, kaip skirtingai tos pačios technikos gaunasi priklausomai nuo pačios nuotaikos. Visuomet klausiu klientų ką fotografuos, peržiūriu jų profilius, produktus, kad jausčiau stilių ir pritaikyčiau būtent jam.
– O ką pasakytumėte tiems, kurie nesikreipia – kodėl svarbu fonai?
– Nieko nenoriu įžeisti, bet puikiai tai iliustruoja vienos klientės pasakymas, kad nuotraukos estetika ir sukuriama produkto vertė yra visai kita, kai fotografuojama ant profesionalaus fono, o ne ant pūkuoto rožinio kilimo.
Be abejo, alternatyvų yra visokių. Tai gali būti net paprastas baltas popieriaus lapas. Bet kaip pats kūrėjas vertina savo darbą, jei tortą fotografuoja ant virtuvės grindų? O kad vertintų klientas, pats turi vertinti savo kūrinį ar prekę...
– Kokie fonai dabar yra populiariausi ir nuo kiek prasideda tokių fonų kainos?
– Populiariausi betono, marmuro efekto ir sendintos medienos fotofonai. Kaina priklauso nuo dydžio ir prasideda nuo 18 eurų. Džiugina, kad klientai pasitiki ir prašo sukurti pagal jų turimą viziją fotofoną. Yra klientų, kurie jau turi kolekcijas fonų ir prašo tiesiog konkrečios spalvos ir leidžia improvizuoti.
– Visą šią veiklą derinate su keturmečio sūnaus Marto auginimu. Kaip sekasi?
– Kaip ir kiekvienai mamai, sūnus man – visas gyvenimas. Todėl, kad ir kaip daug laiko ir jėgų atima verslas, pirmoje vietoje man yra šeima. Ir čia neišsemiama tema – ar galima suderinti verslą ir motinystę? Aš manau, kad galima. Tu gali grįžti iš darbo anksti ir gulėti ant sofos, o gali dirbti daug, bet rasti laiko vaiko ugdymui, kokybiškam laisvalaikiui ir visoms kitoms vaikiškai smagioms veikloms.
Martas šią vasarą lanko baseiną, molio būrelį. Mokslo metų eigoje lankė muzikos, vaikų kūrybingumo ugdymo studiją, darželyje – muzikos, dailės, sporto užsiėmimus, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, o nuo 2 metukų jis dalyvauja mėgėjiškose vaikų dviračių lenktynėse.
Rudeniui turime planą rimtesnių veiklų, juk nuo 4 metukų jau prasiplečia būrelių ir veiklų pasirinkimas, tik kol kas įstaigos neskuba registruoti dėl galimos karantino rizikos.
Savaitgaliais mes daug keliaujame po Lietuvą, dažnai sulaukiu klausimų kaip atrandame tiek gražių vietų ir smagių veiklų Lietuvoje. O užtenka tik panaršyti įvairiose mamų grupėse ir socialiniuose tinkluose! Neslėpsiu, tikrai būna savaitgalių kai reikia užsakymus įgyvendinti, o norisi praleisti laiko su šeima, bet laviruoti įmanoma. Pavyzdžiui, šeštadienį į susitikimus lekiu jau su lagaminu, padirbu iki pietų, o po to, iškart į pajūrį. Grįžus vėlų sekmadienį, lagaminą iškraustyti galima ir pirmadienį (juokiasi). Vasarą tenka dažniau laviruoti, nes norisi ir ja pasidžiaugti.
Kita vertus, savas verslas turi privalumą, kad laiką valdai pats ir bet kada gali ištrūkti į būrelį su vaiku, o paskui vėl grįžti prie darbų. Gali nedirbti pirmadienį, bet jei nori dirbti ir savaitgalį.
– Ši rubrika vadinasi „Versli ir mama“ – ar galvojote kada nors apie tai, jog turėsite savo verslą?
– Ko gero, kiekvienas pasvajoja. Svajojau ir aš. Esu baigusi verslo vadybos bakalaurą, finansų valdymo magistrą, interjero dizaino kursus ir daugybę įvairių mokymų susijusiu su klientų aptarnavimu, pardavimais, marketingu, buhalterija, socialinių tinklų reklama, todėl į verslą visada žiūrėjau objektyviai ir be rožinių akinių.
Todėl kad ir kaip kitiems gražu žiūrėti į fotofonų nuotraukas žurnaluose, tinklaraščiuose ar kitur, žinokite, kad šalia to yra 25 kg tinko nešiojimas, sąskaitų rašymas ir rinkodaros veiksmų planavimas vakarais kai užmiega vaikas.
– Ką patartumėte kitoms mamoms, kurios dar tik svarsto kažko imtis?
– Kai manęs klausia, kaip sugalvojau tokią įdomią veiklą, galiu pasakyti, kad kai imiesi veiklos ir daug dirbi, giliniesi, mokaisi, aplinkybės pačios dėliojasi palankiai. Juk planavau darbuotis sienų dekoro srityje, o laiko atžvilgiu dabar daug daugiau laiko skiriu fotofonų kūrimui, kas mane ypač „veža“.
Tiesiog reikia tos pradžios, starto, drąsos, nebijoti dirbti, klysti, mokytis. Neturėjau ir neturiu plano ką ir kaip daryti. Dirbu iš širdies. Ir net neplanuoju toli į priekį, džiaugiuosi šia diena, kad esu reikalinga savo klientams, visada turiu užsakymų bent porai mėnesių į priekį ir tai man suteikia saugumo jausmą.
Rūtos darbus apžiūrėti galite www.facebook.com/NeBalta
