Gimdymą teko skatinti
Į ligoninę Gintarė nuvyko dėl suretėjusių kūdikio judesių ir buvo paguldyta stebėjimui. Praėjus porai dienų nuspręsta gimdymą skatinti, nes suėjo 41 nėštumo savaitė.
„Gaila, bet gimdymo veikla taip ir neprasidėjo, todėl 7 val. ryte gavau skatinamųjų, kaklelis buvo atsivėręs 1 cm. Po poros valandų prasidėjo sąrėmiai ir netrukus pajutau, kaip nutekėjo vandenys. Taigi, skambinu vyrui ir pranešu, kad keliauju į gimdyklą, kur lauksiu jo“, – pasakoja Gintarė. Netrukus į gimdyklą atvyko ir sutuoktinis.
Po keturių valandų sąrėmiai darėsi retesni, bet žymiai skausmingesni, o dar po poros – neištvėrusi skausmo moteris paprašė atlikti epidūrinę nejautrą.
„Tikrina kaklelį, deja, tas pats 1 cm ir nejautros atlikti dar negalima – geriu skatinamuosius. Po valandos sąrėmiai tampa neištveriamai skaudūs, galiausiai 14 val. gaunu epidūrą ir kažkokį vaistų mišinį nuo skausmo. Palengvėja, akyse nušvinta, nieko nebejaučiu, bet 17 val. kaklelis vis dar 1 cm.
19-20 val. keičiasi pamaina, apie 21 val. nustoja veikti epidūras. Iškart „kerta“ sąrėmiai kas 2 minutes taip, kad raitausi iš to skausmo, bet ir džiaugiuosi, nes viliuosi, kad viskas suveikė. Patikrina – 3 cm atsivėrimas, todėl nusprendžia skatinti lašais“, – detaliai pamena gimdyvė.
Per gimdymą liko viena
Dar kartą atliekama epidūrinė nejautra, bet šioji jau tokio palengvėjimo nesuteikia. Moters vyrui daugiausiai klausimų kelia nuolat besilankantys rezidentai, kurie pusbalsiu kažką tariasi, bet nieko tiesiai nesako.
„Galiausiai ateina akušerė, kaip suprantu, irgi rezidentė, sako, jūsų vaikui nepatinka taip, kaip gulite, todėl mane pradeda vartyti nuo vieno šono ant kito. Ateina vidurnaktis, atjungia kuriam laikui skatinimą, nes kažkas ne taip. Tada praneša, kad vyrui – teigiamas COVID-19 testo rezultatas ir jis siunčiamas namo. Logikos jokios, nes kontaktas juk jau buvo...
Patikrina gimdos kaklelį – 4 cm ir vėl prijungia pradeda skatinimą vaistais palikę mane vieną, – pasakoja Gintarė. – Skausmai tokie, kad aš pradedu nebesiorentuoti aplinkoje, raitausi, kojos atjungtos nuo pirmo epidūro, kiek pavyksta bandau pasisukt, nuolat pykina, vemiu. Šaukiuosi, kad didintų stiprumą epidūro, nes nebegaliu tverti, verkiu kruvinomis ašaromis, prašau nebekankinti, sakau jog kažkas negerai su vaiko tonais ir prašau daryti cezario pjūvį, nes niekas nevyksta.“
2 val. nakties moteris gauna maksimalią epidūrinės nejautros dozę, bet palengvėjimo nejaučia. Nuo skausmo jai prasidėjo nervinis drebulys. Dar po valandos kančių – kaklelis atsiveria dar centimetru.
Gimdymas – lengviausia dalis
„Ateina 4 val. ryto ir pradedu norėt stumt, šaukiu, kad noriu stumt, jausmas, lyg tuoj pasituštinsiu, bet gaunu tik basoną ir pasakymą, kad gimdymas prasidės tik kai stūmimo jausmas bus tarp sąrėmių, o sąrėmiai tokie dažni, kad nėra kada ir pajusti, kas vyksta tarp jų“, – atsidūsta Gintarė.
Su didžiuliais skausmais moteris ryto ir po beveik paros pagaliau kaklelis atsiveria reikiamus 10 cm.
„Liepia dar iki aštuonių stangintis, pradžioje nesupratau kodėl, bet, pasirodo, pamaina keičiasi. 8 ryto ateina nauja pamaina, paverčia mane ant šono ir po trijų sąrėmių sakau, kad jaučiu kaip galvutė lenda. Sesutė mane greitai ant kėdės pražargdinusi paiūrėjo ir rėkia akušerei, kad atbėgtų skubiai, nes galvytė jau išlindus. Per kokius 6-8 stūmimus pagimdžiau, o tada, kol vaikas ant krūtinės, siuvo visus kirpimus ir plyšimus“, – atsidūsta kaunietė.
Naujagimis – reanimacijoje
Tik gimęs naujagimis Apgar skalę buvo įvertintas 10 iš 10 balų.
„Gimdymas truko 24 valandas, vaikelis 23 valandas buvo be vandenų, o paskutines keturias paskutines valandas slankiojo gimdymo takais, kai man norėjosi stumti, bet bandžiau susilaikyti. Kai buvau jau izoliacinėje palatoje pabandžiau vaikui vėl duoti krūtį, tačiau jis nereagavo, mano akyse dar labiau mėlo, nors gimė jau mėlynas.
Tuo metu atėjo seselės iš naujagimio skyriaus ir pasakė, kad dėl ilgo bevandenio gimdymo nori patikrinti vaiką, apžiūrėjo ir greit išsikvietė gydytoją, kuri skubiai išvežė mažylį į reanimaciją. Man liepė ilsėtis ir skambinti vakare. O kaip ilsėtis? Visa panikoje, galva sukasi, nieko normaliai nesuprantu, esu viena“, – siaubingas akimirkas pamena Gintarė.
Vakare ji sužinojo, kad dėl per ilgo slinkimo gimdymo takais ir kaklelio atsivėrimo vaikas gimė su įgimtu plaučių uždegimu, dabar maitinamas per zondą ir prižiūrimas specialistų.
Kitą dieną moterį perkėlė į naujagimių skyrių, kuriame ji savo kūdikį, gulintį inkubatoriuje galėjo prižiūrėti pati.
Teko gydytis privačiai
„Naujagimių skyriui neturiu jokių priekaištų, ten specialistai mylintys savo darbą 10 balų. Trečią parą, vaikui pasireiškė naujagimių gelta ir teko apšviesti lempomis. Visą tą laiką aš viską dariau dėl mažylio nekreipdama dėmesio į save, bet netrukus pradėjau jaustis labai prastai, vos paėjau. Naujagimių skyriaus sesutės priprašė, kad mane apžiūrėtų ginekologijos skyrius, kurie padarė tyrimus ir paiškėjo, kad hemoglobino kiekis kraujyje 82 g/l kai prie 80-ties jau perpila.
Panašu, kad gimdos uždegimas, bet dar trūksta iki pilno aiškumo, kad man pakiltų temperatūra, todėl jie nieko nedaro tik sulašina skysčių. Negerėja, kitą dieną vėl skundžiuosi, sakau, kad nėra gerai, nesugebu net paimti vaiko į rankas, padaro tyrimus ir staiga paaiškėja per naktį mano tyrimai stebuklingai tapo dukart geresni, nors aš vos einu.
Naktį pasidaro taip blogai, kad paėmusi vaiką maitinimui nebeišstoviu, kūdikį kažkaip sugebu nuleisti saugiai ant lovos, o pati krentu ir plyštu per siūles. Panika, ašaros, kol ateina sesutė, aš visa nusibliovusi, drebančiomis rankomis sėdžiu ir per ašaras jau žodžio nebepasakau. Nusiraminus paaiškinu, kas nutiko, ji nueina ieškoti gydytojos, o tuo metu paskambina mano mama. Viską papasakoju, ji be žodžių padeda ragelį ir netrukus sukelia visus ant kojų – susitaria, kad naujagimių skyrius parai paims pažiūrėti vaikiuką, o man leis pailsėti.
Iškviečia man ginekologus, mane vedasi apžiūrėti ir jie vėl sako, kad viskas gerai, tos plyšusios siūlės sugis, nesiųs ir esu sveika. Pramiegu parą, paaiškėja, kad mane jau nori išrašyti iš ginekologinio, o naujagimių skyriuje negali priimti, nes aš vaiko vis dar nepajėgi prižiūrėti. Skambinu vyrui, mamai savo, aiškinu situaciją, verkiu, nes jaučiuosi kalta, kad negaliu prižiūrėti savo vaiko, kad per savo nepajėgumą man reiks jį palikti ir pan. Tačiau jie vieningai iškart pasako, kad turiu važiuoti namo ir pasirodyti privatiems gydytojams. Ateina gydytojai, pradeda vapsėti vėl apie tyrimus, aš juos nutraukiu ir sakau, kad noriu būti išrašyta iš ligoninės. Jie pradeda sakyti, kad nesiruošė to daryti. Sakau, išrašykite, nebesiruošiau daugiau savęs jiems patikėti, nes nieko nedarė visas tas dienas“, – pasakoja Gintarė.
Grįžusi namo moteris iškart apsilankė pas savo gydytoją ginekologę, kuri iškart skyrė antibiotikus, priemones žaizdoms prižiūrėti ir per keturias dienas gimdyvės savijauta kardinaliai pasitaisė.
„Iškart važiavau pasiimti savo mažiuko. Prižiūrėtas buvo 10 balų. Visam naujagimių personalui esu be galo dėkinga. Kiekvieną kartą paskambinus dėl vaiko jie nepamiršdavo pasiteirauti kaip aš, papasakoti kokia diena ir naktis buvo su vaiku. Žodžiu, nuostabūs. O šiaip, nemoku perteikti visų emocijų, viso siaubo, ką teko patirti, koks išties buvo visas baisumas per gimdymą, tačiau nelinkėčiau to net baisiausiam savo priešui, nes tai peržengia visas žmogiškumo ribas. Po visko teko gerti vaistus dėl nervų, nes psichologiškai, nors esu tikrai stipri, buvau palaužta. Visoms noriu pasakyti, kad mes, moterys, viską galime išgyventi, nors kartais tenka priimti sprendimus ir baisiausiai draskančius širdį“, – istoriją baigia Gintarė.
