– Kaip ir kada jūs supratote, jog jums svarbus tvarumas ir sąmoningas vartojimas?
– Tikslingai domėtis apie tvarumą pradėjau perskaičiusi Bea Johnson knygą „Namai be atliekų“. Tai buvo 2018 m. vasarą. Žinoma, iki to šeimoje sąmoningai rūšiavome šiukšles (pusmetis studijų Vokietijoje turėjo teigiamos įtakos), pirkome daugiau apgalvotai, nei impulsyviai, bet tikrai negalvojau, kokią žalą padaro vieni pagaminti įprastos medvilnės ar poliesterio marškinėliai, ar suvalgytas jautienos kepsnys.
– Kaip tuomet pradėjote keisti savo įpročius?
– Beskaitydama Europos Sąjungos teisės aktus ir priimtus ar inicijuojamus sprendimus dėl aplinkos ir jos tausojimo supratau, kad pokyčiai, nors ir lėtai, vyksta.
Pirmieji mano asmeniniai pokyčiai buvo nedideli – pavyzdžiui, kietas šampūnas, muilas vietoj dušo želė, lino šveistukas indams vietoje sintetinių kempinių ir panašūs dalykai. Plastikines pakuotes keičiau į kitokias arba visai be pakuotės.
Tuomet sąmoningai pradėjome planuoti apsipirkimus ir nuvažiavome į turgų. Vienas, antras, trečias ir daug kitų apsilankymų turguje sumažino parsinešamo plastiko kiekį kartu su maistu. Pardavėjai maloniai įdeda maistą į mano maišelius ar indelius. Smagus jausmas, kai atėjus į turgų tave atsimena, pabendrauji su pardavėjais, atsiranda bendruomeniškumo jausmas.
– Savo tinklaraštyje kalbate apie tvarią kūdikystę – kas tai yra, kokie pagrindiniai principai?
– Tvari kūdikystė man asocijuojasi su mažiau pirkinių, mažiau vienkartinių daiktų ir sveiku protu. Mažiau perku antram vaikui gimus. Galiu pasakyti, beveik nieko neperku. O jei ir perku, daugiausia iš antrų rankų – kelis lavinamuosius žaislus bei didžiąją dalį daugkartinių sauskelnių.
Taip pat naudoju daiktus likusius nuo pirmagimės ir draugių atiduotus drabužėlius, žaislus. Vienkartinius daiktus, tokius kaip sauskelnės, paklotėliai, vienkartinės servetėlės ir kt. keičiu daugkartinėmis alternatyvomis.
Žinoma, yra atvejų, kai vienkartinių daiktų neišvengsi, tačiau vis sau primenu, kad geriau yra tik vieną kartą panaudoti vienkartinį daiktą nei visą laiką naudoti vienkartinius daiktus.
– Ar viskas jums „prilipo“ ir viską darote, kaip ir norėjote?
– Neturėjau užsibrėžusi, kiek ir ko darysiu. Viskas vyksta labai organiškai ir palaipsniui. Gimus Liepai tik po trijų mėnesių ryžausi pradėti naudoti daugkartines sauskelnes. Ir tik dėl to, kad niekas mano aplinkoje jų nenaudojo, niekada jų nebuvau čiupinėjusi. Reikėjo viską pačiai aiškintis ir imti pradėti naudoti.
Vienas iš norų, kad namuose būtų mažiau žaislų, bet jie turi „kojytes“ ir į namus patys ateina (juokiasi). Kiek pavyksta, stengiuosi rūšiuoti ir rotuoti žaislus tiek vyresnėlei, tiek mažajai. O jau nebenaudojamus žaislus parduoti ar perleisti kitiems vaikams.
– Daugkartinės sauskelnės turbūt vienas iš daugiausiai diskusijų sulaukiantis klausimas – ar abu vaikus auginote su jomis?
– Gimus pirmagimei Godai naudojau vienkartines sauskelnes, vienkartinius paklotėlius, vienkartines servetėles būnant ne namuose, pirkau naujų drabužių ir taip toliau. Norėjosi daugiau naujo, nors turėjom daug kūdikiškų rakandų ir drabužių atiduotų.
Tik gimus Liepai galiu pasakyti, kad kūdikiški daiktai labai greit išaugami, jie nesusidėvi taip greit. Liepai jei ką ir perku, tai daugiausia iš antrų rankų. Net tas pačias daugkartines sauskelnes beveik visas pirkau iš kitų mamų ir tik mažąją dalį įsigijau naujų. Pradžioje Liepai daugkartines sauskelnes naudojau tik dienos metu, bet vėliau atradau ir tinkančias nakčiai, tad šiuo metu vienkartinių sauskelnių visai nebededu.
– Kaip augant vaikui keičiasi tvarumo principai ir kas yra tvari vaikystė?
– Tvari vaikystė man – tai ne daiktų kiekis, o vertybės, kurias diegiame augindami vaikus. Man labai patinka Debi Gliori knyga „Kaip išmokyti drakonus žemę tausoti“, nes labai paprastai galiu Godai paaiškinti, koks elgesys yra „drakoniškas“.
Žinoma, geriausias pavyzdys esame mes patys. Goda kartais dar paklausia, į kurią šiukšlinę mesti šiukšlę, bet ji puikiai žino, kad šiukšles reikia rūšiuoti, klausinėja, ką daro iš popieriaus ar plastiko, kurį išmetame.
Daugiau jai klausinėjant, pasakoju ir apie plastiko salas vandenynuose, kaip jos atsiranda, apie naftą išsiliejusią iš laivų ir taršą. Visą tai pasakoju per pasakas, įpindama į istorijas. Daug skaitome knygų, skirtų vaikams supažindinti su aplinka, gyvūnais, augalais.
– Vienas iš didžiausių iššūkių mamoms – tvari vaikų apranga. Pripažinkime, ekologiški drabužiai kainuoja tikrai nemažai ir net labai norint gyventi kuo draugiškiau gamtai kai kurie negali sau to leisti. Kaip spręsti šį klausimą?
– Paprasčiausia – ieškoti iš antrų rankų. Kita vertus, ne visus drabužius nusipirksi tokiu būdu. Jei suknelę mergaitei rasi, tai tampres surasti – sunkesnė užduotis. Šias perku naujas, tačiau vėlgi, tuomet renkuosi vietinį prekės ženklą, siūnantį iš ekologiškos medvilnės.
Man svarbu, kur ir iš kokių medžiagų drabužis gamintas, kad nebūtų jo ilgas kelias iki vartotojo ir, jei įmanoma, kad būtų iš natūralių medžiagų (linas, ekologiška sertifikuota medvilnė, kanapių pluoštas).
– O tvarūs žaislai – kažkodėl tai siejasi su mediniais, nepatraukliais daiktais. Ar gali būti kitaip?
– Paneigčiau „mitą“, kad mediniai žaislai nepatrauklūs. Dabar galima įsigyti tikrai labai gražių, aukštos kokybės ir ekologiškai pagamintų medinių žaislų. O ir pati, jei perku, stengiuosi pirkti tokius žaislus, kurie atliktų ne vieną funkciją.
Iš tikro, vaikams tikrai nereikia pilno kambario žaislų, nes jų tiesiog pradeda nebematyti. Kiek paaugusiam vaikui lauke pats geriausias žaislas – pagalys. Ir tą tikrai patvirtins ne vieni tėvai.
Kalbant apie plastiką, pats savaime jis nėra „blogis“. Jis juk ir buvo išrastas, kad būtų apsaugoti medžiai ir taip pakeistume dalį medinių/popierinių daiktų plastikiniais. Tik labai gaila, kad per gana trumpą laiką tiek prigaminome vienkartinių plastikinių daiktų, kurie panaudojus vos kartą išmetami arba pigių plastikinių žaislų, kurie kelis sykius panaudojus sulūžta, todėl ir turime didžiulę plastiko taršą.
Renkantis žaislus neskirstau jų į plastikinius ar medinius. Renkuosi pagal gamintoją, kokybę, pagal žaislo paskirtį ir funkcionalumą, galvoju, ar ilgai naudosime, ar galėsime nesulūžusį perleisti kitiems vaikams. Mano nuomone, svarbu, kad tiek žaislai, tiek apskritai daiktai gyvenime būtų naudojami ne vieną kartą ir kai jau mums jų nebereikia, keliautų į kitus namus, o ne į sąvartyną.
– Manau, kad nemažas iššūkis yra pristatyti savo šeimos įpročius ir draugams bei giminaičiams, kurie gimtadienio proga anūkei nori įteikti plastikinį žybsintį žaisliuką?
– Dabar stengiuosi neįkyrėti su savo tvarumo idėjomis giminaičiams. Manau, kas skaito mano tekstus instagrame ar „Vandenynai“ tinklaraštį, žino kuo gyvenu. O gyvenime visaip būna, dėl to man kartais tikrai „skauda galva“, kad vis dar perkame tokius niekučius, nepagalvodami, kad toks žaisliukas greitai bus nebeįdomus vaikui arba greitai suluš ir taps tiesiog šiukšle. Noriu pasidžiaugti, kad artimi mano aplinkos žmonės pasitaria dėl žaislų ar perka tik tai, kas iš tiesų yra kokybiška.
– O kiek savo asmeniniams poreikiams – kosmetika, drabužiai, pramogos, pomėgiai, taikote tvarumo principus?
– Tvarumo principus taikau visose gyvenimo srityse, kiek tik leidžia aplinkybės. Vadovaujuosi viena paprasta taisykle: naudok daiktą, kurį turi ir tiek kartų, kiek įmanoma. Prieš įsigydama ką nors naujo visada pergalvoju, ar tikrai man reikia
Kosmetiką renkuosi ekologišką ar natūralią, drabužius stengiuosi pirkti iš „antrų rankų“, o naujus iš tvarių prekės ženklų ar lietuvių gamintojų, kurie taip pat puoselėja tvarias vertybes.
Mažus dalykus pakeisti tvariais daug lengviau nei didelius. Galiu rinktis nevalgyti jautienos, pieną pakeisti augaliniu, mažiau šildyti namus ar daugiau vaikščioti nei važiuoti nuosavu automobiliu, kuris, deja, yra pakankamai taršus. Kodėl vis dar važinėju taršiu automobiliu? Nes kol kas man per brangu nusipirkti elektromobilį.
Vėlgi, galima sakyti, kad yra viešasis transportas ar galima važiuoti dviračiais šiltuoju sezonu. Tačiau šiuo gyvenimo etapu, kai reikia keliauti su mažais vaikais – automobilis yra patogumas. Kiekvienas pasirinkimas yra tarsi balanso paieška, ką galiu padaryti šiandien, kad ir man būtų patogu, ir žemei geriau. O rytoj, tikiuosi, padarysiu daugiau.
– Dažnai atrodo, kad vegetarai teisia valgančius mėsą, o ekologijos mylėtojai smerkia geriančius kavą iš vienkartinių puodelių... Ar tai tiesa?
– Yra tiesos, tačiau aš nemėgstu veltis į tokius ginčus. Manau, kad kiekvienas esame skirtingose gyvenimo atkarpose. Tai, kad man šiukšlių rūšiavimas atrodo įprastas kasdienis dalykas, kitam gali būti tik pati pradžia šio etapo. Ir taip su kiekvienu dalyku.
Galiu pasakyti, kad praėjusiais metais pati kelis sykius gėriau kavą iš vienkartinio puodelio. Nesididžiuoju. Bet jei jūs man pasakysit, kad negerai elgiuosi, aš neprieštarausiu. Jei save lyginsiu su savimi prieš tris metus, tai išgerti vieną ar du puodelius kavos iš vienkartinio puodelio atrodytų labai mažai. O šiais metais gal visai nebeišgersiu nei vienos kavos iš vienkartinio puodelio.
Mes galime savo pasirinkimais keisti daug dalykų, tačiau daug inovacijų ir sprendimų turi ateiti ir iš valdžios bei verslo, kurie turi nuosekliai diegti tvarumo principus visose srityse. Pradedant nuo gamybos, baigiant pateikimu vartotojui, kad nebūtų kito pasirinkimo kaip tik tvarus. Nori kavos išsinešimui? Štai daugkartinis puodelis už užstatą. Grąžinsi, atgausi užstatą. Arba, pavyzdžiui, aš norėčiau naudotis tik „žaliaja“ elektros energija. Dabar turiu galimybę rinktis. Ateis diena, kai visa elektros energija bus tik „žalia“.
– O jūs, ar dažnai „paslystate“ ir pasielgiate neekologiškai?
– Pateiksiu pavyzdį: gali pirkti ekologiškus grikius plastikinėje pakuotėje įprastoje parduotuvėje prie namų, į kurią nueini pėsčiomis, arba gali važiuoti 10 km automobiliu iki parduotuvės, kurioje galėsi įsigyti ekologiškų grikių į savo tarą.
Pirkti vienkartinėje pakuotėje – blogai. Važiuoti automobiliu tik maisto – irgi neekologiška. Kiekvienas mūsų pasirinkimas turi mažesnį ar didesnį ekologinį pėdsaką, visko tikrai nesuskaičiuosi, tad renkuosi kas tuo metu man atrodo racionaliau.
– Ką patartumėte šeimai, kuri galbūt norėtų pradėti gyventi tvariau, bet labai bijo ir abejoja. Koks mažas žingsnelis padėtų jiems tai daryti dažniau?
– Edukacija ir žinojimas leidžia priimti kitokius sprendimus. Prieš kelias dienas gavau žinutę iš vieno žmogaus, kad jis prieš metus perskaitęs mano pasidalinta informacija instagrame apie mikroplastiką ir jo taršą pradėjo keisti įpročius namuose: rūšiuoti, vengti plastiko ir panašiai.
Paprasčiausias mano patarimas būtų pagalvoti prieš perkant – ar tikrai reikia naujo daikto, ar ilgai jį naudosiu, vengti impulsyvių pirkinių.
O buityje naudojamus daiktus tiesiog imti ir bandyti pakeisti tvariomis alternatyvomis, pvz., vietoje sintetinių neperdirbamų indų plovimo kempinių nusipirkti lino pašluostę ar kempinę iš lufos augalo, ypač, kai dabar jau tikrai yra iš ko pasirinkti, skystą šampūną pakeisti kietuoju ir panašiai. Kartais tereikia tik pabandyti.
Daugiau Eglės tvarumo istorijų rasite:
