Knygos turi dominti
Rojus šiuo metu lanko pirmą klasę ir su šeima gyvena Kaune. Berniukas, pasak mamos, labai kūrybingas ir tuo pačiu metu itin domisi technika, žino, kaip namuose veikia visi išmaniausi prietaisai, su tėčiu turi aistrą išmanių asistentų bandymui, konstruoja savo įrenginius ir domina viskas kas susiję su elektronika.
„Jis taip apt yra fanatiškas gyvūnų mylėtojas ir užaugęs svajoja būti mokslininku bei tuo pačiu turėti pasaulyje daugybę šunų prieglaudų“, – šypteli mama Simona. Pradžia jau tam yra – namie auga žiurkėnas Pukūtas, vėžliukas Henris (vardą gavęs pagal knygos herojų) ir du šunys: Maltos bišonas Maksis ir Džeko Raselo terjeras Google.
Berniukas skaityti išmoko darželyje – neprireikė ir mamos pastangų, o vaikus noru išmokti skaityti uždegė puiki auklėtoja.
„Aš nieko nedariau dėl mokymo skaityti, išskyrus tai, kokį indėlį įdėjau, kai jis buvo mažas ir dabar, kai mano tikslas yra jį sudominti knygų naujienomis“, – teigia S.Krasauskienė.
Skaitymas – nuo gimimo
Nuo pat gimimo pati mėgstanti skaityti mama su sūnumi vartė medžiagine knygeles, nuolat jam skaitė ar kūrė istorijas, o vietoje žaislų parduotuvių prekybos centruose dažniau užsukdavo į knygyną. Simona juokiasi, kad pritrūko savo sukurtų istorijų ir pasinėrė į jau sukurtų autorių lobyną.
„Dar dabar pamenu tą kvapą. Pastatydavau vežimą vaikų zonoje, kur yra mažas staliukas ir Rojus nešdavo man patikusias knygas“, – pamena ji, o pakeliui namo vežime vaikas jau panirdavo į knygelės turinį.
Paaugus Simona su vyru pakaitomis Rojui skaitydavo knygas ir tos istorijos vis ilgėjo, o poreikis skaitymui vis didėjo: „Vienos istorijos, knygos skyriaus neužtekdavo, reikėdavo skaityti dar ir dar, o tėvų skatinimu paskaityti dar daugiau puslapių kasdien ir Rojus užsidegė sugalvodamas tėvų skatinimo taktikas.“ Labai anksti paveikslėlių knygas pakeitė ilgos istorijo.
Išmokęs skaityti savarankiškai Rojus pirmiausiai įveikė Tomo Dirgėlos knygą „Tomas ir Domas“, kuri rekomenduojama vyresniems pradinukams, nes nėra labai trumpa. Pirmaklasis dabar godžiai ryja „Hario Poterio“ pirmąją dalį, šalia to skaito šunų dreasavimo vadovą, varto enciklopedijas ir skaito komiksus, klauso audiotekoje pasakas.
Autoriai – asmenybės
Simona įsitikinusi, kad tėvų tikslas yra vaikus sudominti, arba kaip ji sako, „užnorinti“ vaikus skaityti knygas ir savo pavyzdžiu, ir naudojant tam tikras taktikas.
„Pavyzdžiui, Rojus labai mėgo filmuką „Džeronimas Stiltonas“, tai mes nusipirkome ir visas knygas tuo pačiu pavadinimu. Knygas perskaitėme per maksimaliai trumpą laiką. Kitas pavyzdys – vaikas labai mėgsta šuniukus, tad skaitome viską, kas apie juos. Sūnui itin patinka detektyvai, su malonumu visi perskaitėme „Pašėlusios močiutės“ seriją, o su visa darželio grupe – „Vilkolakiuko Dolfo“ knygas“, – pasakoja mama.
Perskaitę Davido Baddielio „Žmonių valdymo pultelis“ šeima buvo tokia sužavėta, kad susirado ir visas likusios šio autoriaus knygas. Krasauskai yra perskaitę visas Linos Žutaurės, Jurgos Baltrukonytės ir Tomo Dirgėlos knygas, seka šių autorių naujienas ir visas įsigyja.
„Manau, kad labai įdomu pamatyti, kas parašė tą knygą, todėl patikusius autorius „gūgliname“, pradedame sekti socialiniuose tinkluose. Manau, kad įrodymas kad tai yra tikras žmogus, vaikui padeda daug paprasčiau atrasti ryšį ir uždega norą skaityti daugiau“, – įsitikinusi S.Krasauskienė.
Ji prisipažįsta, kad sūnus turi panašius skaitymo įpročius, kaip ir ji – vienu metu skaito net keletą knygų, netoliese visad pasidėjęs mįslių knygą, o ieškodamas informacijos pasineria į enciklopedijas, sprendžia detektyvus, jam labai patinka smagioji edukacija ir slapčia paskaityti mamos ar tėčio knygą.
„Labai svarbu atliepti vaiko norą turėti tam tikrą knygą – visuomet kai paprašo ar kuo susidomi, mes šį poreikį stengiamės patenkinti“, – pataria Simona.
Mokykla, kurią lanko Rojus skatina skaitymą, mokytojos įkūrė skaitytojų klubą ir ten vaikai dalijasi savo skaitomomis knygomis.
Svarbus tėvų indėlis
Rojus jau girdėjo tėvų perskaitytas klasikines knygas, kaip „Pepė Ilgakojinė“, klasikinius eilėraščius, pasakas, o mama jų neslepia toli – tiki, kad ateis laikas ir jis pats dar kartą atsivers jas pats.
„Kitas dalykas, susiejame knygas ir su realijomis. Pavyzdžiui, ateina Kovo 11-oji ar Vasario 16-oji ir mes išsitraukę Zigmo Vitkaus „Lietuvos istoriją vaikams“ skaitome, kas tie nepriklausomybės akto signatarai, kas vyko vieną ar kitą datą“, – prideda mama.
Nors daugelis tėvų, išmokus vaikams skaityti patiems, vakarinius skaitymo ritualus nutraukia, Simona įsitikinusi, kad neverta taip elgtis.
„Tikiu garsaus skaitymo galia – mamos ir tėčio balsas yra ta galia, kuri krauna vaikams į pasąmonę, atminti tam tikrus dalykus ilgam. Be to, tai jūsų kokybiškas laikas kartu“, – šypteli ji.
O ką daryti, jei vaikai nemėgsta skaityti ir knygą ima lyg bausmę? Simona pripažįsta, kad versti vaikų nepriversime, o ir prievartą ugdomas įprotis džiaugsmo neatneša. Ji dar kartą pabrėžia, kad vaikus svarbu „užnorinti“ skaityti.
Pavyzdžiui, ji įsitikinusi, kad visiems vaikams būtų smagu su tėvais įsirengti palapinę po stalu, pasiimti žibintuvėlius, knygą ir net planšetinį kompiuterį ir pasidomėti viena ar kita tema.
„Skaitydami „Pašėlusios močiutės“ seriją mes naršėme internete, kas yra Faberžė kiaušinis, skaitėme straipsnius ir žiūrėjome „Youtube“ ištraukas, domėjomės jų kilmės istorija. Kai skaitėme asmenybių seriją „Google“ žiūrėjome apie asmenybes apie kurias skaitome. Knyga gali tapti įkvėpimo šaltiniu sužinoti daugiau. Juk vaikai naršo apie tai ką žino dabar, o knyga gali atverti galimybes pažinti tai, kas nepažįstama.
Perskaitėte enciklopedijoje kažką apie piramides ar Eifelio bokštą, patiko? O gal pasidomėkite giliau – su šiuolaikinėmis technologijomis galite įlįsti į jas, apsilankyti bokšte. Tada tas skaitymas tampa magiška veikla. Tikiu, kad jei tėvai kūrybiški, net nuobodžiausia istorija gali tapti įdomia. Mes, tėvai, turime sukurti tas sąsajas ir parodyti, kad ne tik knygose tai gyvena, bet yra tam tikra istorija“, – pataria S.Krasauskienė.
