Viešnią kalbino iniciatyvos įkūrėjas Dalius Stankevičius. Pokalbį psichologė pradėjo pabrėždama, jog pogimdyminė depresija gali užklupti kiekvieną moterį. Šios po gimdymo atsiradusios depresijos vienas iš pagrindinių rizikos faktorių dažniausiai tampa subjektyvūs išgyvenimai: nėštumo metu atsiradusi stresinė aplinka, anksčiau patirta depresija bei gimdymo metu išgyventos emociškai ar fiziškai sudėtingos situacijos. Pasak psichologės S. Valevičienės, tai patvirtina ir Lietuvoje atliktos didelio mąsto apklausos rezultatai.
Paklausta, kokiais požymiais pasireiškia ir kuo nuo įprastinės depresijos skiriasi pogimdyminė depresija, viešnia teigė, jog išskirtinis bruožas yra ligos pasireiškimo laikas – jei depresijos požymiai fiksuojami iki metų po gimdymo, pacientui diagnozuojama pogimdyminės depresijos liga. Dažniausi jos požymiai: kaltės jausmas, be priežasties atsirandantis ir ilgai besitęsiantis liūdesys, nemiga, emocinis negalėjimas pasirūpinti savimi bei savo naujagimiu. Psichologės teigimu, net 40% pogimdyminės depresijos požymių galima aptikti jau nėštumo metu, tačiau apie 50% šios ligos požymius turinčiųjų, to neidentifikuoja ir nesupranta, jog pasireiškiantys pakitimai yra būdingi depresijai.
Anot Valevičienės, nesikreipiant profesionalios psichoterapeutų pagalbos pradinėje ligos stadijoje, vėliau depresiją išgydyti tampa sudėtingiau, gali būti reikalingi psichiatrų išrašomi vaistai, retais atvejais – hospitalizacija. Pašnekovės teigimu, mama tapusi moteris dažnu atveju atsiriboja nuo socialinių ryšių: „Svarbu, jog tai (mamos būsena po gimdymo) būtų mūsų visų reikalas“.
Nors aktualios informacijos paieška nėštumo metu daugeliui nėra naujiena, domėjimasis ne mažiau svarbus ir po gimdymo. Psichologė primena, jog informacinių kursų lankymas gimus vaikui turėtų būti aktualus ir kitiems pagausėjusios šeimos nariams, ypač moters partneriui, mat tokių mokymų metu gaunama ne tik praktinė, su vaikelio priežiūra susijusi, bet ir psichologinė pagalba.
Nors negydoma pogimdyminė depresija gali turėti ilgalaikės įtakos tėvų bei tokioje šeimoje gimusio vaiko emociniam ir kognityviniam stabilumui, Valevičienė teigia, jog padėti sergančiajam depresija po gimdymo yra įmanoma. Anot jos, svarbiausia yra noras depresinę situaciją pakeisti, mat Lietuvoje įmanoma gauti ir nemokamą psichologinę pagalbą. Pavyzdžiui, visoje šalyje veikia nemokamas psichologų konsultacijas teikiantys psichikos sveikatos centrai, didžiuosiuose miestuose taip pat yra galimybė dalyvauti nemokamas psichologų konsultacijas suteikiančiuose projektuose.
Iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti „Facebook“ paskyroje. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, kurių dizainą įkvėpė pogimdyvinės depresijos temos herojė Indrė Stonkuvienė.
