Lietuvoje nėra vieningos sistemos, kaip padėti su pogimdyvine depresija susiduriančioms moterims, siūlomos paslaugos ir pagalba priklauso nuo gydymo įstaigos, tikina parlamentarė Ieva Pakarklytė.
„Konstatuočiau, kad valstybinio, sisteminio požiūrio nėra (…) Nevyniosiu žodžių į vatą – padėtis bloga“, – pirmadienį Seime surengto pasitarimo apie pogimdyvinę depresija metu sakė I.Pakarklytė.
Ji pridūrė, kad nemokamų paslaugų, padedančių pasiruošti tėvystei ir gimdymui, paketas daugelyje Europos šalių yra daug platesnis nei Lietuvoje.
Reguliarios stebėsenos trūkumas
Mamų atstovė Marija Keršanskienė pritarė pasitarimo metu išsakytai minčiai, kad mama tampa inkubatoriumi: visas dėmesys vaikui, o apie mamos savijautą teiraujamasi retai.
„Kai pagimdai, nukrinta užuolaida. Supranti, kad ir toliau absoliučiai visas dėmesys skiriamas tam turtui, kurį nešiojai. Mama džiaugiasi, bet pamiršta save“, – sakė M.Keršanskienė.
Jos nuomone, mamos pas psichologą turėtų lankytis reguliariai, didesnis dėmesys būtų skiriamas jos savijautai.
„Mamos turi privalomą, bet labiau rekomenduojamą vizitą pas ginekologą. Jos juokiasi, kad pažiūrima ar sugijęs kūnas, bet niekam neįdomu, kas viduje“, – pastebėjo M.Keršanskienė.
Mamų atstovės teigimu, ypač svarbus dėmesys moters savijautai ne tik iškart po gimdymo, bet ir ilgesnį laiką. Po mėnesio vyras vėl pradeda dirbti, o motina lieka viena su vaiku.
Apklausos rodo, kad moterims ypač naudingas bendravimas su kitomis mamomis, pajuntama bendrystė, o psichologo pagalbos ieškoti trukdo finansinės galimybės, dėl vaiko priežiūros užgulusi našta, teigė M.Keršanskienė.
„Labai daug mamų atsakė, kad psichoterapija, psichologo paslaugos yra prabanga, kurios sau leisti jos negali“, – pasakojo mamų atstovė M.Keršanskienė.
Pavojaus neįvertina
Patirtis rodo, kad ir būsimi tėvai į psichologinį pasiruošimą žiūri formaliai. Akušerė Ieva Girdvainienė pastebėjo, jog poroms skirtos paskaitos apie naujagimį, kūdikio kraitelį susilaukia didelio susidomėjimo, tačiau mokymai apie emocinę šeimos būseną nėra populiarūs.
„Sukviesti šeimas į šitą paskaitą yra sunkiausia“, – sakė I.Girdvainienė.
Pogimdyviniu laikotarpiu mamos žindymo konsultanto paslaugomis naudojasi drąsiau nei psichologo.
„Išgirdus apie psichologą įsijungia atmetimo reakcija. Aš ateinu kaip žindymo konsultantė-akušerė, bet man tenka darbas, kurį turėtų atlikti psichologas“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, net supratus, kad moteriai reikalinga emocinė pagalba, susiduriama su delikačia problema. Kaip įtikinti mamą kreiptis į psichologą?
I.Girdvainienė atkreipė dėmesį į užsienyje taikomą praktiką, kai specialius mokymus baigęs „asistentas“ susitinka su mama ir užduoda tuos klausimus, kuriuos įprastai pateikia psichologas, užpildo klausimyną.
Medikai sako, kad ir jiems trūksta įgūdžių atpažinti psichologines moterų problemas ir veikti pavojaus akivaizdoje.
„Mokymų trūksta, slaugytojai neidentifikuoja problemų. Nebent tai lemtų asmeninės mediko savybės“, – pripažino Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacijos valdybos pirmininkė. Vitalija Neverauskė.
Siūlys teikti konsultacijas poroms
Seimo narės Morganos Danielės teigimu, per 41 nėštumo savaitę sveikatos paslaugų aprašuose nėra nei vienos konsultacijos porai dėl galimų emocinių ir psichikos sveikatos sutrikimų, nors jų tikimybė šiuo kritiniu laikotarpiu nemaža (1 iš 5), o moterims, anksčiau turėjusioms psichikos sveikatos sunkumų, tokia tikimybė yra dar didesnė.
„Nėščiosios priežiūros aprašas baigiasi gimdymu, toliau sveriamas, vakcinuojamas ir stebimas tik vaikas, o pagalba mamai apsiriboja konsultacijomis dėl maitinimo. Kai kalbame apie psichikos sveikatą, neturėtume laukti rezonansinių tragedijų ar nėščios Seimo narės akies psichikos paslaugų spragoms pastebėti tam, kad veiktume“, – sako M. Danielė.
Siekiant efektyviai spręsti problemą, šios Seimo sesijos metu M. Danielė ir I. Pakarklytė teiks pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai nėščiųjų priežiūros aprašus papildyti į psichikos sveikatą orientuotomis paslaugomis, įskaitant konsultacijas porai, suteikiančias informaciją apie galimus psichologinius pokyčius bei rizikas.
Taip pat bus teikiami pasiūlymai pogimdyvinės priežiūros paslaugoms – visų pirma, siekiant užtikrinti kokybišką kvalifikuotų specialistų priežiūrą ir tinkamiausią darbą su pagimdžiusia moterimi.
„Lietuvoje besilaukiančios moters savijauta tebėra suvokiama tik per kūdikio sveikatą, o kaip jaučiasi pati moteris – nesirūpinama, ji traktuojama tarsi vaikščiojantis inkubatorius. Tai liudija faktas, jog emocinės ir psichinės gerovės užtikrinimas nėra įtvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkose, reglamentuojančiose priežiūrą pogimdyviniu laikotarpiu“, – pastebi I. Pakarklytė.
