– Sūnui dabar beveik du mėnesiai – kaip atrodo dabar jūsų dienos jūsų naktys?
– Sūnelis jau paaugo, tai tos dienos įdomesnės, nes pradėjo šypsotis ir labiau reaguoti į aplinką. Mes atsikeliam, pavalgom, einame pažaisti su kontrastingomis kortelėmis, darome mankštelę, nes dažnai pučia pilvuką, vėl einam miegoti, valgyti ir viskas kartojasi.
Naktys irgi tapo lengvesnės, keliasi triskart per naktį, nebent, kaip minėjau, pučia pilvuką, tada netenka ilgiau pamiegoti, tenka sūpuoti ant rankų, bet apsipratome.
Tiesa, nepraleidom galimybės tokį mažiuką sūnų įamžinti ir nuotraukose – už jas dėkingi fotografei Neringai Eigirdienei.
– Abitūros egzaminus laikėte jau besilaukdama – ar tai nepakenkė rezultatams?
– Taip, juos laikiau būdama nėščia, bet kadangi lauktis pradėjau vasarį, o egzaminams ruošiausi 12 metų, tai rezultatams nepakenkė. Laikiau labai daug egzaminų, kad paskui galėčiau jei norėsiu studijuoti, pasirinkti. Visus juos išlaikiau, net ir matematiką, nors daug kas šiais metais neišlaikė.
– Visos draugės išlėkė studijuoti, turbūt dalijasi vakarėlių nuotraukomis, o jūs likote laukti mažylio – ar nebuvo liūdna?
– Aš net šimtadienį atšvenčiau su draugėmis, nėra liūdna. Niekada nebuvau iš tų mėgstančių alkoholinius gėrimus, man ir taip linkma, pašoku, pabendrauju. Taip pat niekada nebuvau ir tas asmuo, kuriam svarbu vakarėliai, todėl nesijaučiu kažką praradusi.
– Kaip praėjo pats gimdymas?
– Su akušere šnekėjome, kad viskas buvo taip sklandžiai ir greitai, nors pirmas vaikelis, tad turbūt lemta, kad jaunos merginos gimdytų. Pats gimdymas truko šešias valandas, mažylis pasaulį išvydo vos per tris sąrėmius. Tiesa, būtų plyšusi tarpvietė, todėl kirpo ir siuvo, bet atsigavau labai greitai.
Ir į palatą iš gimdyklos būčiau parėjusi pati, bet neleido, nuvežė. Sunkesnis buvo pogimdyvinis laikotarpis nes dėl siūlės negalėjau normaliai sėdėti, bet po dviejų savaičių – viską galėjau daryti.
Tiesa, kalbant apie patį gimdymą, pati gimdymo veikla sunkiai prasidėjo – ir vandenis nuleido, bet kaip trys, taip trys centimetrai buvo, o sąrėmių skausmas sustiprėjo. Tada medikai pasiūlė padaryti epidūrinę nejautrą ir tai man suveikė, kaip skatinamieji – netrukus galėjau gimdyti.
– Kaip išrinkote sūnui tokį retą vardą?
– Išgirdome vardą atostogaudami. Tiksliau, vyras stovėjo restoane eilėje ir išgirdo, kaip kviečia berniuką – papasakojo man ir mums iškart labai patiko. Vyras norėjo istoriško, gal lietuviško vardo, o aš, kad būtų retas ir trumpas. Atilas pateisino mūsų abiejų lūkesčius, tad daugiau nieko ir nesvarstėm.
Vardą išrinkom pagal skambesį, ne pagal prasmę. (Vienur teigiama, kad šis vardas reiškia „mažasis tėvas“, kitur „visatos valdovas“. Labiausiai žinomas dėl Atila hunų karo vado garsėjančio savo žiaurumu– red. past.).
– Kasdienybe dalijatės socialiniuose tinkluose – kas labiausiai domina sekėjus?
– Žmonės labiausiai domina mažylis, motinystė, patarimai – iš kur rūbelius perku ir pan. Taip pat įdomu, kaip man sekasi žindyti, kaip migdyti. Tai mūsų kasdienybę galima stebėti „TikTok“ tinkle, o instagrame, kadangi seniau rašau, tai yra likusi auditorijai, kuriai įdomios stiliaus, maisto ir grožio temos, tai ten stengiuosi neapleisti ir šitų.
– Kaip seneliai reaguoja į mažylį?
– Labai džiaugiasi – mano vyro tėvai neturėjo anūko, mano tėvai tapo jaunais seneliais. Visi labai myli anūką.
– Ar planuojate studijuoti? Kada ir ką?
– Stipriai apie nemąsčiau, nes noriu auginti mažylį. Kaip ir minėjau, specialiai laikiau daugiau egzaminų, kad jei nuspręsčiau studijuoti ar pagilinti žinias, galėčiau rinktis iš daugiau sričių. Esu baigusi makiažo kursus, su tuo ir noriu darbuotis, todėl tai artimiausiu metu kažką dar papildomai baigsiu grožio kursus.
– Kokie privalumai būnant jauna mama? O kokie trūkumai?
– Privalumai – jaunas požiūris, prisitaikymas, daugiau kantrybės. Trūkumų dar nepastebėjau. Kaip ir minėjau – labai greitai atsistatė kūnas po gimdymo, tad matau tik pliusus būnant jaunai mamai.
