Būdai, kaip išsaugoti vaisingumą net ir po rimtų ligų gydymo: atsiranda vis daugiau galimybių

Susirgus sunkia liga ar taikant agresyvų ligos gydymą, gali iškilti reprodukcinės sveikatos sutrikimų, lemiančių nevaisingumą arba vaisingumo funkcijos sutrikimus. Tobulėjant medicinai, atsiranda vis daugiau galimybių išsaugoti vaisingumą. Kalbėdama apie vaisingumo išsaugojimo svarbą jauniems žmonėms, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė pabrėžia, kad neretai žmonės, neturintys galimybės susilaukti vaikų, patiria didelį stresą ir tai yra stiprus emocinis sukrėtimas.

„Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.<br>123rf nuotr.
„Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.<br>123rf nuotr.
„Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė E. Drejerienė.<br>Kauno klinikų nuotr.
„Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė E. Drejerienė.<br>Kauno klinikų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kauno klinikos

2023-02-16 16:17

„Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.

– Docente, kodėl reikia kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą?

– Vaisingumo sutrikimai sukelia didelį psichologinį diskomfortą. Dažniausiai juos nulemia onkologinių, reumatologinių ar autoimuninių ligų agresyvus gydymas, kuris gali sutrikdyti lytinių ląstelių gamybą kiaušidėse ir sėklidėse (reprodukciniuose organuose). Šiuo metu klastingas ligas galima diagnozuoti anksčiau, o gydant pasiekiama gerų rezultatų, bet dažnai pritaikytas agresyvus gydymas pažeidžia reprodukcinių audinių funkciją.

Pacientai įveikia šias ligas, tačiau jiems pasveikus, turime pasirūpinti jų gyvenimo kokybe, o vaisingumas yra vienas iš jos rodiklių. Kalbėti apie vaisingumo išsaugojimą reikia, nes vis sparčiau tobulėja jo išsaugojimo paslaugos, procedūros ar chirurginės intervencijos, kurios įgalina funkcionuoti reprodukcinius audinius arba panaudoti lytines ląsteles.

– Kokioms visuomenės grupėms aktualus vaisingumo išsaugojimas?

– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, gebėjimas susilaukti vaikų aktualiausias jauniems reprodukcinio amžiaus žmonėms. Tačiau reikėtų nepamiršti ir vaikų bei paauglių. Nors jie ir negali nuspręsti, ar planuos bei norės susilaukti vaikų ateityje, bet jie taip pat serga sunkiomis ligomis, kurios gydomos cheminiais vaistais, spinduliuote ar panašiais metodais. Jie paveikia reprodukcinę sistemą vaikystėje bei bręstant, todėl apie vaisingumo išsaugojimą vaikams ir paaugliams taip pat reikėtų pagalvoti.

Reprodukcinę sistemą gali paveikti ne tik onkologinės, bet ir autoimuninės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, kuri gydoma agresyviais vaistais, trikdančiais vaisingumo funkciją. Taip pat kraujo ligos, gydomos kaulų čiulpų transplantacija, prieš kurią skiriama chemoterapija. Vaisingumui įtakos turi ginekologinės ligos, pavyzdžiui, endometriozė, abipusiai kiaušidžių augliai. Su šiomis problemomis susiduria ir pacientės, kurioms gresia priešlaikinis kiaušidžių išsekimas.

Vaisingumo išsaugojimu domisi ir moterys, neplanuojančios gimdyti jauname amžiuje dėl karjeros, mokslo ar kitų socialinių veiksnių. Jos gali savo lytines ląsteles užšaldyti ir panaudoti vėlesniame amžiuje, pavyzdžiui 40, 42 ar 45 metų.

– Kur reikėtų kreiptis, norint pasirūpinti vaisingumo išsaugojimu?

– Pirmiausia apie vaisingumo išsaugojimą reikėtų pasitarti su pagrindinę ligą gydančiu gydytoju arba šeimos gydytoju, o vėliau kreiptis į centrus, kurie teikia lytinių ląstelių bankų paslaugas. Technologijos, naudojamos saugoti lytinėms ląstelėms ar reprodukciniams audiniams ir atlikti pagalbinį apvaisinimą, labai panašios. Tokias paslaugas dažnai teikia pagalbinį apvaisinimą atliekančios įstaigos.

– Koks vaisingumo išsaugojimo kelias?

– Vaisingumo išsaugojimo būdai vyrams ir moterims yra skirtingi. Norint išsaugoti moterų vaisingumą, gali būti naudojamos medikamentinės priemonės, slopinančios kiaušidžių veiklą gydymo metu. Taip pat chirurginės intervencijos, kai kiaušidės mažajame dubenyje yra pakeliamos ir taip išvengiama žalojančio spinduliuotės poveikio.

Per pastarąjį dešimtmetį ištobulintas ne tik moteriškųjų lytinių ląstelių, bet ir kiaušidžių audinio šaldymas. Atšildžius lytinių ląstelių banke saugomas kiaušialąstes jos gali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui. Tuo tarpu užšaldžius kiaušidės audinį ir vėliau po atšildymo jį transplantavus išlieka savaiminio (natūralaus) pastojimo galimybė. Pasaulyje po kiaušidžių audinio autotransplantacijos jau gimė daugiau nei 200 vaikų.

Prieš moteriškųjų lytinių ląstelių paėmimą turi būti skiriamas gydymas vaistais, o norint užšaldyti kiaušidžių audinį reikalinga chirurginė intervencija. Pats seniausias vaisingumo išsaugojimo būdas – embrionų kūrimas ir saugojimas. Nors jis geriausiai ištyrinėtas mokslininkų, tačiau šis būdas turi daugiausiai prieštaringų nuomonių visuomenėje, atsižvelgiant į etinius klausimus.

Siekiant išsaugoti vyriškas lytines ląsteles, atliekamas jų užšaldymas ir jos laikomos lytinių ląstelių banke, kol prireiks. Tačiau, vyrai, kuriems atliekamas lytinių ląstelių užšaldymas, turi būti lytiškai brandūs.

Sudėtingesnė situacija dėl berniukų, kurie dar nėra lytiškai subrendę. Dėl nebrandumo negalima užšaldyti ejakuliato, todėl yra taikoma eksperimentinė metodika – sėklidžių audinio paėmimas, užšaldymas ir saugojimas. Tobulėjant kamieninių ląstelių medicinai, artimiausiu metu būtent šioje svarbioje srityje tikimasi ryškaus proveržio.

Šiai dienai vaisingumo išsaugojimo paslaugos yra nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.