– Kaip gimė idėja išleisti antrąją knygą? Apie ką ji?
– Knygą „Dviejų vaikų mama“ pradėjau rašyti, kai antrajai dukrai buvo maždaug metukai. Pati, tapusi dviejų mažų vaikų mama, tiesiog savo kailiu patyriau, kaip nauja, intensyvu ir sudėtinga yra auginti du mažus vaikus. Iki tol maniau, jog iš esmės tėvais tampama vieną kartą ir antrasis vaikas tiesiog įsilies į šeimą nieko iš esmės smarkiai neapversdamas aukštyn kojomis.
O realybė buvo tokia, kad pasikeitė viskas – visa šeimos dinamika, kasdienybė, pirmojo vaiko savijauta ir elgesys, santykiai šeimoje, ir, žinoma, mano pačios vidinis pasaulis. Apie tai ir yra ši knyga. Supratau, kad šis psichologinis virsmas yra labai reikšmingas, bet apie jį išvis beveik nekalbama. Tad nutariau apie tai parašyti aš.
– Pirmoje kalbate apie ryšį – ryšį su savimi, su vaiku. Ar knygos tarpusavyje susijusios?
– Taip, susijusios, antroji knyga yra tarsi pirmosios tąsa. Viskas, apie ką rašau pirmojoje knygoje yra svarbu ir yra pagrindas, o antrojoje rašau, kaip keičiasi gyvenimas ir jausmai, kai į šeimą ateina dar vienas vaikas.
– Tai kuo skiriasi moteris, jos savijauta pirmąkart tapusi mama ir jau susilaukusi antrojo vaikelio? O kaip jūs pati pasikeitėte?
– Tapsmas mama pirmą kartą ir antrą – ir panašūs ir drauge skirtingi procesai. Panašūs jie didžiuliu ir ryškiu pokyčio išgyvenimu – iš žmogaus be vaikų tampama mama. Su visa atsakomybe už mažo žmogaus auginimą ir visais fiziniais bei emociniais aspektais einančiais kartu.
O tapsmas mama antrą kartą – lygiai toks pat virsmas, nes čia iš vieno vaiko mamos tampama dviejų vaikų mama – kas irgi nauja, nepatirta ir yra daugybė, daugybė jausmų einančių kartu. Kas ryškiausia – kaltė, dažniausiai prieš pirmagimį ir dėl to, jog nėra lengva staiga dalinti savo dėmesį ir rūpintis dviem mažais vaikais, bejėgystė. Bet ir laimės yra daug, pasididžiavimo savo vaikais, o ypač, kai jie ima kurti tarpusavio santykius.
Man, tapus dviejų vaikų mama, sunkiausia buvo susitaikyti su tuo, kokia aš ribota ir kiek daug negaliu. Aš turėjau lūkestį, labai aiškiai įsivaizdavau, kad lygiai taip, kaip auginu pirmąją dukrą, auginsiu ir antrąją. Nė nekilo minčių, kad aš tai tik viena, tad mano energiją, laiką, dėmesį kažkaip teks padalinti. Ir kad kaskart dalinant – man skaudės.
Nekilo mintis, kad taip pavargsiu ir bus sunku daryti nes elementarius dalykus su dviem vaikais ir rūpinimasis dviem prilygs didelių dalykų žongliravimu. Bet drauge tas savo ribotumo, negalėjimo pamatymas leido kažkaip ir aiškiau, tvirčiau pažinti save. Tokią, kokia esu, o ne kokia norėčiau būti. Tas irgi be galo brangu man.
– Į ką akcentuojatės – į patarimus, kaip auginti du vaikus, ypač augančius nedideliu skirtumu, ar į mamos vidinio pasaulio pokyčius?
– Knygoje dalinuosi savo asmeniniais tapsmo dviejų vaikų mama patyrimais, įpindama tai į psichologijos teoriją, terapinio darbo su klientais praktika. Patarimų knygoje stengiuosi vengti, labiau atskleisti vidinio pasaulio pokyčius, įkvėpti kurti švelnesnį santykį su savimi ir nauja, dvigubos motinystės realybe, pažinti save. Tai terapinė knyga.
– Dažnas reiškinys – auginu pametinukus. Kuo ši būsena yra ypatinga?
– Fiziškai – dideliu nuovargiu, greitu tempu, nuolat vykstančiu vyksmu ir nuolat gaudymu dviejų vaikų, kad jie nesusinaikintų patys, nesunaikintų aplinkos ar vienas kito.
Emociškai – nuolatinio savęs dalinimo jausmo, lydinčio nusivylimo bei kaltės, kad ir kaip stengiantis, manęs vistiek negana. Bejėgystės, besimainančios su pykčiu. Jėgų ir švelnumo, kantrybės trūkumu. Susirūpinimu vyresnėliu arba mažyliu, nerimu ir laukimu, kada bus lengviau.
– Gal turite kokių gyvenimiškų praktinių patarimų – kas palengvintą būtį ir buitį su dviem vaikais?
– Pirmiausia – bet kokia fizinė, emocinė ar kita pagalba. Ar tai būtų maistas į namus, močiutė ar senelis, pabūnantys su vienu ar kitu vaiku, besirūpinanti kitu, draugai, pažaidžiantys su vyresnėliu, namų sutvarkymas, auklė ir pan.
Persidėliojimas atsakomybių, pareigų ir prioritetų šeimoje, kad dviese vežti tą buitį ir būtį būtų kuo paprasčiau.
Susitaikymas su tuo, kad santykiai su pirmagimiu keisis, jam tapus nebe vieninteliu vaiku. Tai nereiškia, kad jie blogės.
Priėmimas, kad tai pokytis visai šeimai ir kiekvienam, ir kad tą pokytį priimti ir integruoti reikia laiko, švelnumo ir nusiteikimo – kad kažkaip visi kartu tai išbūsim.
Pastebėjimas tų gražių ir smagių akimirkų.
– Dažnai antrą ar trečią vaiką augindamos mamos atlaidžiai žiūri į pirmakartes ir jų rūpesčius su vienu vaiku: „Su vienu – nėra ką veikti“. Ar teisinga jų tokia reakcija?
– Na, esant jau kitame taške, visuomet galima dairytis atgal ir tą buvusį tašką kažkaip vertinti. Tačiau koks to tikslas? Kam to reikia? Manau, tokios frazės neduoda nieko gero, tik gali pabloginti tarpusavio santykius.
Tos mamos, kurioms yra sunku, auginant vieną vaiką, yra sunku, nepriklausomai nuo to, kiek vaikų augina kitos. Visos patirtys yra skirtingos ir kiekvienas žmogus jas skirtingai patiria. Nemanau, kad yra teisinga savo praeitį lyginti su kito žmogaus dabartimi. Verčiau išgirsti, kaip yra jam, pasidalinti, o kaip yra tau.
– O kaip tėčiai – kaip juos keičia statusas jis vieno ar dviejų vaikų tėtis?
– Keičiasi lygiai taip pat kaip ir mamai. Kuo labiau įsitraukęs į vaikų auginimą yra tėtis, tuo intensyviau išgyvena įvairius pokyčių keliamus jausmus.
Ir keičiasi ne tik tėčio statusas, keičiasi ir santykiai poroje, kur, dažnai reikia ir vėl naujų pastangų, kurti ryšiui vienam su kitu, prisitaikyti prie pasikeitusios realybės, priimti vienas kito iškylantį netobulumą.
– Knygas leidžiate pati – kaip sekasi tai daryti ir įveikti leidybos iššūkius?
– Taip, savo knygas leidžiu pati, tai buvo mano sąmoningas pasirinkimas, kad knygų kūrybos procesą išgyvenčiau plačiau, ne tik rašant, bet ir vystant visą knygų leidybos projektą nuo pradžios, iki galo.
Čia aš turiu daug daugiau laisvės, galimybių. Ir drauge tenka augti, mokytis naujų dalykų, susijusių su pardavimais, viešinimu ir pan. Savo knygas ir ateityje ketinu leisti pati – ta laisvė ir galimybės man labai brangios.
– Kur knyga platinama?
– Savo knygomis prekiauju savo tinklapyje www.rysyje.lt.
Antroji knyga kolkas pasiekiama tik ten. Pirmoji, – „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ preinama ir kai kuriuose internetiniuose knygų platinimo vietose bei fiziniuose knygos.lt knygynuose.
– O jei susilauksite trečiojo vaiko – ar galime tikėtis knygos apie tai?
– Nežinau, man kūrybos temos kyla ne planuojant, o išgyvenant tam tikras situacijas, per patyrimą. Šiuo metu rengiu knygą vaikams.
– Esate labai produktyvi – antroji knyga pasirodė devyni mėnesiai po pirmosios. Kaip randante laiko rašyti su dviem vaikais?
– Taip, išties rašau produktyviai ir gana greitai. Tai vyksta tuomet, kai tikrai tikiu idėja ir knyga jau pilnai yra susiformavusi mano mintyse, jausmuose. Tačiau be abejo kūryba liečia ir visą šeimos gyvenimą – be vyro lygiaverčio įsitraukimo auginant vaikus, negalėčiau skirti laiko rašymui, tad tiek vaikai, kurios ir yra šių temų įkvėpėjos, tiek vyras, kuris realiai padeda man įgyvendinti svajones, yra visos mano veiklos ir kūrybos pamatas.
