Ilgos darbo valandos
Šiuo metu J.Skrebienė sukasi tarp Panevėžio Šaltinio progimnazijos ir Panevėžio Minties gimnazijos, kur dirba biologijos mokytoja, turi gimnazijos antros klasės auklėtinių klasę, yra mokinių parlamento vadovė ir mokyklos renginių organizatorė. Rodos, Jurgita atrado savo tikrąjį pašaukimą, bet tai suprato tik jau pradėjusi studijas.
„Mokytoja tapau, galima sakyti, netyčia. Man visada patiko gamtos mokslai, bet stojimo prašymus pildžiau į keletą specialybių. Po pirmos praktikos dar tuomet Vilniaus Pedagoginiame universitete supratau, kad galėčiau būti mokytoja ir tai man patiktų“, – atvirauja Jurgita.
Tiesa, tėvai išgirdę naujienas apie pasirinktą profesiją, pradžioje šiek tiek nusivylė, bet netrukus tik sveikino dukrą su sprendimu – ilgos vasaros atostogos, trumpesnės darbo valandos, jiems pasirodė puikus sprendimas.
„Tiesa, jų lūkesčiai nepasiteino. Praėjusią vasarą dirbau egzaminuose, o darbo dienomis a išeinu paskutinė, kai sargas rakina vartus. Grįžtu, pavalgome su šeima, o vakare vėl sėdu prie darbų“, – apie nesibaigiančias darbo valandas užsimena Jurgita
Skrupulingai objektyvi
Netilstantis Jurgitos juokas ir užsidegimas, nors kalbamės sekmadienio vakarą, patvirtina ją nominavusių mokinių apibūdinimą :“Turbo mokytoja, turinti daugybę energijos ir optimizmo, nestokojanti humoro jausmo.“
„Vaikai sako, kad pas mane išlavintas humoro jausmas. Iš kur to išmokau? Mokausi iš geriausių, pačių vaikų – girdžiu ką jie kalba ir tą kalbą išverčiu. Nors dažnai pamokose pajuokauju, tai nereiškia, kad dėl to nukenčia pamoka. Kartais, norint vaikus įtraukti, reikia to juokelio“, – teigia j.Skrebienė.
Nors geros nuotaikos ir visad su šypsena, ji save apibūdina, kaip reikalaujančią rezultato iš vaikų: „Nesu kirvis, su manimi galima tartis, bet išdėstau sąlygas ir jų reikia laikytis. Esu griežtai sau nusibrėžusi, kad nekelsiu ir nežlugdysiu mokinių dėl asmeninių simpatijų. Taisant darbus specialiai nežiūriu, kas juos rašė ir tik suvedant rezultatus pamatau kieno kuris darbas. Galiu pasakyti, kad esu labai objektyvi, nes pati asmeniškai žinau jausmą, kai esi vertinamas neteisingai.“
Nuolaidų pas šią mokytoją vaikai irgi sulaukia nedažnai, nebent prieš Kalėdas paskelbiama laimės minutė, kai gavus užduotis galima trumpai paieškoti atsakymo užrašuose ar vadovėliuose. Žinoma, jei mokeisi, minutė labai laiminga, o jei knygą vartai pirmą kartą, ir valanda neišgelbės.
Biologija praverčia visur
Biologiją J.Skrebienė taip pat pasirinko dėl savo pačios mokytojų įtakos.
„Turėjau labai gerą mokytoją, kuria remiuosi ir stengiuosi išlaikyti jos mokymo stilių ir turėjau labai prastą pavyzdį, kuris primena, kokia mokytoja nenoriu būti“, – prisipažįsta Jurgita, mokyklą ir gimnaziją baigusi Pasvalyje.
Biologija iš gamtos mokslų yra turbūt populiariausias dalykas, kurį renkasi gimnazistai tiek mokytis, tiek laikyti egzaminus. Nors, žinoma, visad atsiranda tokių, kurie piktinasi, kam ateityje bus reikalinga „ta“ biologija.
„Dėl bet kurio dalyko mokiniai taip sako. Todėl specialiai aš kiekvieną pamoką įtraukiu su tema susijusią informaciją, su kuria jis susiduria kasdienybėje ar jam jo reikės ateityje. Mano buvusi mokinė, dabar jau geografijos mokytoja, stebėjo mano pamokas ir juokėsi, kad Skrebienė visada sako praktišką „iš gyvenimo“ informaciją. Visomis temomis galiu parodyti, kodėl reikia tai žinoti“, – įsitikinusi mokytoja.
Šiuolaikinės biologijos pamokos skiriasi nuo tų, kuriose, kaip mokinė sėdėjo Jurgita. Dabar daug labiau išplėtotas patyriminis mokymasis, įtraukiamos šiuolaikinės technologijos. Biologijos mokytojai taip pat turi nenustojamai tobulėti, nes tai greičiausiai kintantis mokslas.
„O ir šiuolaikiniai vaikai auga „ant asfalto“, neįsivaizduoja, kaip atrodo arklio dantys arba išgirdę, kad ežiukas yra plėšrūnas, pakraupsta iš siaubo“, – juokiasi pedagogė.
Mokytojai turi keistis
J.Skrebienė pamokose nesibodi pakalbėti ir lytinio švietimo temomis, nes jos nuomone mokyklose apie tai kalbama per mažai.
„Girdžiu, kaip aštuntokai per pertrauką diskutuoja apie abortus ir ekstrinę kontracepciją, dalijasi klaidinga informacija, tada tenka keisti pamokos temą ir kalbėtis su jais apie tai, apie ką niekas kitas su jais nesikalba. Jie jaukauja apie lytiškai plintančias ligas, o aš jiems jas parodau, kaip iš tiesų atrodo, tai labai greitai juokai nutyla“, – šypteli J.Skrebienė.
Ir lyginimas, kad šiuolaikiniai vaikai blogesni nei prieš tai buvusios vaikų kartos, Jurgitai kelia juoką. Vaikai keičiasi, turi keistis ir mokytojai, reikia ir pedagogams lankytis kuruose, seminaruose, pasigilinti ne tik į savo mokomą dalyką, bet ir vaikų psichologiją.
„Taip, Z karta nori visko čia ir dabar, jiems atrodo, kad tų žinių nereikės, visagalis „Google“ visada padės. Labiausiai šiuolaikiniams vaikams trūksta kritinio mąstymo. Jei išmoksi mąstyti, nereikės jokių paieškos sistemų. Mėgstu sakyti, kad mokėjimas yra greičiau už „Google“, – įsitikinusi Jurgita.
Moko ir senjores
Šiuo metu gimnazijoje J.Skrebienė turi auklėjamą klasę, vadovauja mokinių parlamentui ir dirba su vyresnėmis klasėmis, o progimnazėje moko 7-8 klasių moksleivius. Ji džiaugiasi savo pasirinkimu dirbti per dvi ugdymo įstaigas, nes tuomet lengvai gali pamatyti, kur atsiranda progimnazistų spragos, vėliau labai išryškėjančios gimnazinėse klasėse.
„Šiuo metu dirbu pusantro etato ir tai kainuoja labai daug laiko. Grįžtu po darbo ir vėl dirbu, ruošiuosi pamokoms. Nesvarbu, kiek stažo turi, kaskart reikia iš naujo sugalvoti kontrolinius darbus, užduotis, tos pačios netinka“, – atsidūsta ji.
Šeimai moteris stengiasi kompensuoti praprastą laiką per atostogas arba savaitgaliais, nors ir sekmadienio vakarą visad prisėda ruoštis ateinančios savaitės pamokoms.
Laisvalaikiu Jurgita su vyru Gyčiu ir sūnumi Benu keliauja po Lietuvą, užsienį. Dar viena J.Skrebienės aistra – papuošalų kūryba. Anksčiau juos vėrė iš tikrų akmenų, dabar pamėgo modeliną iš kurio galima sukurti neįtikėtinus dalykus.
Šiomis paslaptimis ji dalijasi ir su moterimis iš Trečiojo amžiaus universitete – moko vyresnio amžiaus senjores pačias susikurti ir susiverti karolius.
„Tos švytinčios močiučių akys atperka viską! Jos taip nori spalvų, ryškumo, tad net kartais nepavykus, uždedame papildomai blizgučių ir papuošalas būna tobulas“, – juokiasi pedagogė.
Per ateinančias atostogas ji ves mokymus išsėtine skleroze sergančioms moterims, kurioms reikia lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius, o karoliukų vėrimas tam labai padeda.
Svajonių darbas
Iki šiol trečiąją vietą laimėjusi mokytoja nežino, kas ją nominavo Lrytas.lt Šauniausio mokytojo rinkimuose, bet spėja, kad greičiausiai tai padarė kažkas iš buvusių mokinių.
„Jaučiau neįtikėtiną palaikymą – tiek mokykla, auklėtiniai ir parlamento nariai agituodavo be sustojimo. Netikėtai įgijau gerbėjų visoje Lietuvoje, kurie siuntė žinutes“, – džiaugiasi J.Skrebienė. Pagyrų ir balsų moteris sulaukė ir iš Ramygalos miestelio, kuriame šiuo metu gyvena, gyventojų.
„Esu dėkinga rėmėjams ir už dovanas. Įsijungusi naują kompiuterį supratau, kad iki šiol gero kompiuterio dar neturėjau“, – džiaugiasi pedagogė UAB „Inida“ dovana – verslo klasės „Lenovo V15“ nešiojamuoju kompiuteriu.
J.Skrebienė įsitikinusi, kad ne stipendijos ar didesni atlyginimai turėtų jaunuolius atvesti į šią profesiją, o noras perteikti žinias, meilė vaikams. Didelę įtaką daro ir tėvai, dabar neretai besiskundžiantys mokytojais – jei dažniau būtų rodoma pagarba pedagogui, tai jaustų ir vaikai.
„Mokslus baigėme 52. Mokome – aštuoniese, likę darbuojasi kitur. Pinigai aišku nepadės, bet už grašius dirbti yra liūdna. Aišku, ir aš pavargsu, ir mane „užknisa“, bet čia yra mano svajonių darbas, noriu duoti kažką vaikams“, – optimizmu trykšta Jurgita.
