Lavina ne vieną gebėjimą
Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė Vaida Vasiliauskienė primena: važiuojant dviračiu, itin svarbus vaiko liemens stabilumas ir jėga, pusiausvyra, koordinacija, judesių planavimas, kūno bei erdvės suvokimas.
Minti dviratį – ne tik pramoga, bet ir puiki treniruotė širdies ir kraujagyslių sistemai, mankšta kojų, liemens, pilvo bei rankų raumenims. Vaikui minant pedalus, jis natūraliai skatinamas atsisėsti tiesiai. Galiausiai, važinėjimas dviračiu kartu kitais vaikais skatina jį bendrauti, labiau savimi pasitikėti, ugdo savarankiškumą.
Vaikų kineziterapeutė primena, jog, renkantis dviratį, itin svarbus jo dydis. Dviratis bus saugus, jei vaikas galės jį valdyti, vadinasi, transporto priemonė turi atitikti jo kūno parametrus, ūgį.
Svarbi taisyklė, kurią derėtų prisiminti tėvams: dviračio dydis tinkamas, jei vaikas stovėdamas gali priglusti prie dviračio rėmo ir abiem kojomis remtis į žemę, o sėdėdamas ant sėdynės – viena koja patogiai liesti žemę.
„Nepirkite per didelio dviračio „išaugimui“, nes juo sudėtinga ir nesaugu važiuoti: toks dviratis per sunkus, per ilgas, per aukštas“, – įspėja pašnekovė.
Važiuojant dviračiu vaiko nugara turėtų būti atpalaiduota, išlaikanti tiesią liniją tarp klubų ir pečių bei neutralų stuburą (šiek tiek palinkus į priekį, bet nesikūprinant). Optimalu, jei vaikas važiuoja palinkęs į priekį taip, kad jo rankos ir liemuo sudaro 45 laipsnių kampą.
Vertikali kūno padėtis – pranašesnė lyginant su labiau į priekį palinkusia kūno padėtimi, nes leidžia sutelkti vaiko svorį virš dviračio sėdynės, kas palengvina dviračio valdymą.
„Vaikas turi galėti patogiai suimti vairą rankomis, atpalaidavęs pečius ir šiek tiek sulenktomis alkūnėmis. Jei vairas per aukštai, kūno padėtis vertikalesnė, tačiau dėl to rankos ištiestos, įtempiama pečių juosta, kaklas. Tad sulenkite alkūnes ir atpalaiduokite pečius, nuleiskite juos nuo ausų ir galėsite aktyviau dairytis kelyje.
Važiuojant dviračiu tinkama klubų ir kelių raumenų jėga yra privaloma, kadangi jie atlieka didžiąją dalį darbo. Dėl šios priežasties svarbi teisinga kojų padėtis“, – paaiškino vaikų kineziterapeutė.
Dar vienas parametras, į kurį būtina atkreipti dėmesį: dviračio balnelio aukštis, matuojamas sėdint ant balno, uždedant kulnus ant pedalų ir ištiesinant koją (kelis bus šiek tiek sulenktas 20–40°). Balnelis taip pat turi būti lygus. Jei jis nukrypsta žemyn, vaiko rankos ir apatinė nugaros dalis gauna didesnį spaudimą.
Važiuojant dviračiu vaikų keliai neturi liestis į vairą, kilti aukščiau jo arba būti per daug ištempiami.
Jei dviračio sėdynė per žema – gali skaudėti kelius ir trūkti raumenų jėgos mynimui. Tai prilygsta nuolatiniam vaikščiojimui pritūpus – vargina ir neefektyvu.
Kai sėdynė per aukšta atsiranda klubų sukimasis, svyravimas (minant pedalą klubai svyruoja iš vienos pusės į kitą judėdami žemyn, kad pasiektų pedalą). Nugara ir tarpkojis gauna per daug apkrovos, nes kojos neša daug svorio (daug sveria).
Neapgalvotas pasirinkimas – papildomos problemos
Pašnekovės žodžiais, daugelis vaikiškų dviračių yra per platūs, todėl norint paspausti pedalus, vaikai turi plačiau išlenkti kojas (jos linksta į išorę, ypač per kelius). Jei įmanoma, pašnekovė pataria rinktis siauresnį dviratį.
„Pasistenkite, kad dviratis būtų kuo geriau pritaikytas prie jo vairuotojo. Ne visada dviratį pritaikysime tobulai, bet dažnai galime atrasti kompromisų, ypač su vaikais, nes jie linkę ant balnelio ir pedalų judėti daugiau nei suaugusieji“, – atkreipė dėmesį V. Vasiliauskienė.
Transporto priemonė – ne žaislas
Dviračiais, jų detalėmis ir aksesuarais prekiaujančios parduotuvės Bikko.lt vadovas Julijus Zaura patvirtino: itin populiarų balansinį ar vaikišką dviratį rinktis reikėtų vadovaujantis visai ne vaiko amžiumi, o jo ūgiu.
Pavyzdžiui, 12 colių dviračiai tinkami 75–90 cm ūgio, arba maždaug 1,5–4 metų amžiaus vaikams. Vaikiški dviračiai, įprastai, komplektuojami su pagalbiniais ratukais, pagalbine rankena, kuri padeda vaiką prilaikyti minant, grandinės apsauga.
Populiarūs 16 colių dviračiai tinkami 3,5–6 metų amžiaus, 95–120 cm ūgio vaikams. Parduodami ir tarpinio dydžio – 14 colių ir 18 colių – vaikiški dviračiai.
„Vaikišką dviratį galima pirkti kiek ilgesniam laikui, renkantis jį nuo mažesnės ūgio ribos, tačiau ne per didelį, neviršijant nurodytos didžiausios ribos, kad vaikui nebūtų per sunku ir nepatogu važiuoti“, – paaiškino J. Zaura.
Ant balansinio dviračio vaikas gali sėstis pradėjęs gerai vaikščioti. Vieni balansiniai dviračiai skirti važinėti namuose, kiti – lauke, mat įveikia jau ir nedidelę kliūtį.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė Rasa Kločkova taip pat pritarė, jog mažiems vaikai, kurie jau geba savarankiškai vaikščioti, bėgioti, balansinis dviratis – puikus pasirinkimas.
Balansinis dviratis pirmiausia lavina vaiko vestibuliarinį aparatą, ugdo motorinius įgūdžius, moko orientuotis aplinkoje, išvengti kliūčių, pasirinkti tinkamą greitį, stiprina raumenis, gerina liemens kontrolę. Be to, balansinis dviratis vaikui suteiks galimybę labai anksti mokytis važiuoti dviračiu, tai bus puiki praktika, kai vaikas persės ant minamo dviračio.
Renkantis balansinį dviratį, atkreipė dėmesį J. Zaura, jis vaikui turi tikti pagal ūgį, vaikas turi tvirtai stovėti visa pėda, o tarpkojis turi siekti sėdynės aukštį – taip vaikas jausis saugus, ir balansinis dviratis nedarys žalos sveikatai.
Pasivažinėjus balansiniu dviračiu ir persėdus ant įprasto, dažnai neprireikia nė papildomų ratelių, mat vaikas jau būna išlavinęs pusiausvyrą.
Pašnekovas paaiškino, kad dviratis neturėtų būti žaislas: „Rinkoje galima rasti net Europos Sąjungos šalyse pagamintų žaislų, kurių mes, specialistai, negalime vadinti dviračiais. Mat jie beveik neturi varžtų, dviračiams būdingų detalių, kurios būtų keičiamos, atnaujinamos, jas būtų galima būtų remontuoti. Tokie dviračiai įprastai skirti važinėti namuose. Jei jums reikia transporto priemonės, o ne žaislo – toks pasirinkimas ne jums.“
Priedai – ne tik grožiui
Skirtingų gamintojų dviračių dizainas ir priedai skiriasi. Kai kurie dviračiai turi prilaikymo lazdas, komplektuojami su pagalbiniais rateliais, kartais priedus reikia pirkti papildomai.
Vieni dviračiai parduodami su daugiau priedų: bagažine, purvasaugiais, kaspinėliais vairui. Kiti – dažniau pasaulyje pripažintų gamintojų, labiau primena suaugusiųjų dviračius: tik su būtinaisiais priedais – skambučiu ir atšvaitais.
Specialisto patirtis rodo, jog įvairūs priedai, tokie kaip kutai prie vairo rankenėlių, krepšeliai, personažų lipdukai, dažniausiai kliūva ne vaikams, bet tėvams, sykiu pataria: dviratį reikėtų leisti rinktis pačiam vaikui. Juolab visi dviračių priedai ir aksesuarai nesunkiai nuimami.
Tėvai paprastai nerimauja ir dėl to, kad vaikiškas dviratis nebūtų per sunkus. Gamintojai padarė viską, kad vaikams skirti dviračiai būtų patogūs, kokybiški ir, kiek įmanoma, lengvesni: ne atsisakant svarbių elementų, o mažinant dviračių rėmo svorį. Tai – ganėtinai brangus, tačiau pasiteisinęs sprendimas.
Beje, dviratį vaikams galima drąsiai rinktis ir internetu: svarbiausia žinoti vaiko ūgį – to pakaks, kad specialistai parinktų tinkamą transporto priemonę. Kaip rodo jų patirtis, atvykus dviračio rinktis gyvai, vaikas išbando du ar tris, kol pavargsta.
Tad tinkamai susidėliojus prioritetus, apsisprendus, kam bus naudojamas dviratis, padedant konsultantui, pagal pasirinktus parametrus ar dydžių lentelę, dviratį ramiai išsirinksite internetu.
Tai daug paprasčiau ir dėl to, kad nereikės atkalbinėti vaiko nuo jo pasirinkimo, jam galima leisti rinktis tik iš tų dviračių, kurie atitinka tėvų keliamus kokybės reikalavimus, t. y. pasirinkti tikrai kokybišką transporto priemonę, o ne tik piešinį ant jo.
Jei, renkantis dviratį internete, kyla abejonių, visuomet galima skambinti, rašyti Bikko.lt specialistams: jie turi pakankamai patirties, kad galėtų padėti išsirinkti geriausią variantą.
Prioritetas – saugumas
Pagrindinis prioritetas tėvams – vaikų saugumas, tad į jį nevalia žiūrėti atsainiai. Naudotų automobilinių kėdučių ir dėvėtų šalmų pirkimas, galbūt, padeda sutaupyti, tačiau toks sprendimas labai rizikingas: šalmas galėjo būti pažeistas, tik naujieji šeimininkai apie tai neįspėti.
„Šalmas kainuoja keliasdešimt eurų, nupirkus panaudotą, pavyks šiek tiek sutaupyti, tačiau toks požiūris – trumparegiškas. Kita vertus, būtina parinkti tinkamą šalmą, o šių yra įvairių dydžių.
Svarbu ir tai, kad šalmas vaikui patiktų, kad nesipriešintų jį naudodamas, nes tai būtina. Dažnai griuvimas nuo dviračio nėra skausmingas ar itin pavojingas, tačiau eismo įvykio metu jis gelbsti gyvybę – daugiau argumentų nė nereikia“, – priminė pašnekovas.
Šalmų dydžiai yra skirstomi pagal apimtį nuo XS (49 cm) iki XL (nuo 62 cm). Norint sužinoti, koks šalmas vaikui labiausiai tiktų, apjuoskite galvą juostele 1 cm virš ausų ir kaktos. Šalmą užsidėjus ant galvos, jis neturėtų spausti, o, priveržus šalmo reguliatorių ir judinant galvą, neturėtų kristi nuo jos.
Patys pigiausi šalmai, galimai, atitinka minimalius saugumo reikalavimus, tačiau jie nėra ergonomiški, priešingai, nei patikrintų gamintojų. Kokybiški šalmai, parinkus tinkamą dydį, nespaudžia, yra patogūs ir, svarbiausia, saugūs.
