Senovės lietuvių kalėdiniai žaidimai visai šeimai: mama pataria, ką veikti su vaikais

– Ką per Kalėdas veikdavo senovės lietuvių šeimos su vaikais?

– Kalėdos ir vaikų turintiems, ir jų neturintiems, žinoma, yra vienodos. Tiesiog vaikai, savo tyru tikėjimu stebuklais, jas praturtina. Pavyzdžiui, yra mitas, kad Saulės grįžimą žymi atbėgantis elnias devyniaragis, kuris atneša Saulę ant savo ragų. Tai vaikai tą mitą tiesiogiai supranta, laukia to tikro elnio, tikrų saulės dovanų. O suaugę jau mitą interpretuoja subtiliau, žino, kad tai pasirodantis horizonte žvaigždynas, kuris danguje sužimba keičiantis sezonui.

– Ką galėtume veikti mes norėdami prisiminti jų papročius?

– Neseniai internete mačiau mamos klausimą, ką veikti per šventes, nes jie šeimoj tik valgo ir keičiasi dovanom. Išties niūroka, tiesa? Mes per šventes mename mįsles, tai labai sena tradicija, kartu ugdanti išmonę, mąstymą. Taip pat sekame pasakas, pasakojame apie pasaulio atsiradimą. Jų reikėtų pasiruošti iš anksto, jei nežinote.

Labai svarbu papasakoti ir giminės istoriją, prisiminti protėvius, kokie jie buvo, kokios susijusios linksmos istorijos, didingos istorijos, jų gyvenimo kelias, vertybės.

Yra ir burtai, pavyzdžiui, žvakelių vašką lašinate į vandenį, kokia forma išėjo? Į ką panaši? Ką tai galėtų simbolozuoti? Ką tai žada kitiems metams. Interpretacijų instrukcijų nėra, jausti reikia vidumi (šypsosi).

Taip pat raginu išmokti liaudies kalėdinių dainų, jas dainuodami su šeima tikrai praturtinsite šventes.

Yra ir žaidimų, bet jie daugiau dainavmui skirti. Pabandykite šį – tegu pusė šeimos dainuoja, o kita atsako.

Tada viena grupė eina pro iš rankų sudarytus vartus, paskutinis einantis pasiliekamas, dėl jo ginčijamasi. Jis turi duoti fantą, pvz plaukų segtuką. Po to juos bandoma išpirkti, o išpirkti nelengva, reikia įminti mįsles.