Apdraudžia sportuojančius ir judresnius vaikus
„Rugsėjį tradiciškai pastebime, kad vaikai aktyviau draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Suprasdami, kad mokykloje ir būreliuose mokiniams tenka aktyviau judėti, tėvai stengiasi suteikti savo atžaloms draudimo apsaugą. Tokia apsauga ypač reikalinga judriems vaikams arba tiems, kurie lanko rizikingesnes sporto šakas, po pamokų mėgsta pajudėti, minti dviračio pedalus arba važinėtis paspirtuku“, – pasakoja Donata Norkuvienė, portalo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė.
Draudimo ekspertės teigimu, paprastai kiek aktyviau draudžiami berniukai. Draudimu nuo nelaimingų atsitikimų taip pat dažnai domisi tėvai, kurių vaikai lanko futbolą, krepšinį, jojimo arba riedučių sportą, taip pat – baseiną, sportinę gimnastiką, šokių būrelius. Draudimo portalo duomenimis, įvairias sporto šakas lanko iki 20 proc. visų apdraudžiamų vaikų.
„Pastebime, kad pastaraisiais metais tėveliai pradėjo dažniau drausti ikimokyklinio amžiaus vaikus, pradedant nuo 2 metų amžiaus – tai dažniausiai susiję su lopšelio arba darželio lankymo pradžia, – aiškina D.Norkuvienė. – Taip pat neretai atsitinka, kad jei šeimoje auga vyresni broliukai arba sesutės, lankantys mokyklą, tėveliai supranta, kad įvairių nelaimingų atsitikimų nutinka ne tik mokyklinukams, bet ir mažesniems vaikams, todėl apdraudžia ir mokyklinukus, ir darželinukus.“
Draudimas.lt portalo atstovė pastebi, kad aktyviausiai savo vaikus draudžia tėvai, kurių atžalos jau buvo patyrusios traumų – tokiais atvejais naują sutartį kasmet sudaro kone 100 proc. tėvų.
Gydytojas ortopedas traumatologas: „Būtų didelė klaida riboti vaikų judėjimą – geriau juos mokyti saugumo“
Utenos „Kardiolitos klinikų“ gydytojas ortopedas traumatologas Regimantas Jonas Žitkauskas teigia, kad vaikų traumų pasitaiko ištisus metus, tačiau jų tikimybė ypač išauga rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai po atostogų vaikai patys savarankiškai keliauja į mokyklas, pradeda lankyti sporto būrelius, o po pamokų turi daug laisvo laiko. Gydytojas pastebi, kad dažniausiai vaikai susižeidžia važinėdami dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis, šokinėdami ant batutų, karstydamiesi po medžius. O šaltuoju metų laiku nelaimingų atsitikimų padaugėja esant plikledžiui, taip pat daugiau traumų patiria aktyviai sportuojantys ir rizikuoti linkę vaikai. Ortopedo traumatologo teigimu , praktiškai visose amžiaus grupėse dominuoja rankų ir kojų traumos, o jų tikimybę didina vaikų mėginimai pakartoti filmuose matytus triukus.
„Nepaisant to, kad aktyvus gyvenimo būdas didina traumų tikimybę, būtų didžiulė klaida siekti, kad vaikai mažiau judėtų. Juk judėjimo trūkumas sukelia daug ortopedinių problemų, neleidžia stiprėti raumenims“, – teigia gyd. R.J.Žitkauskas.
„Deja, sužalojimų visiškai išvengti nepavyks, todėl būtina vaikus mokyti saugumo taisyklių – taisyklingai kristi saugant galvą ir galūnes, nenardyti nepažįstamuose vandens telkiniuose, taisyklingai kelti sunkesnį svorį, laikytis eismo ir pasirinktos sporto šakos saugumo taisyklių, – aiškina ortopedas traumatologas. – Jei vaikas sportuoja, patarčiau būtinai susipažinti su sporto būrelio treneriu ir įsitikinti, kad jis vaikų saugumui skiria prioritetą. Tik bendromis pastangomis galime sumažinti vaikų traumų skaičių ir jų sunkumą.“
Draudimo išmoka: nuo geresnio gydymo iki knygų ir kompiuterio, kad vaikas jaustųsi kuo geriau
D.Norkuvienės pastebėjimu, jei vis dėlto nepavyktų išvengti traumos, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali reikšmingai sumažinti patirtus nuostolius, o gauta išmoka – padėti sklandžiau pasveikti.
„Išmokos dydis priklauso nuo draudimo sumos ir traumos pobūdžio. Gavę išmoką, tėvai gali patys spręsti, kaip ją panaudoti. Priklausomai nuo aplinkybių, tėvai gali skirti išmoką geresnėms medicinos priemonėms, aukštesnės kokybės reabilitacijai ir procedūroms, – vardina D. Norkuvienė. – Tuo atveju, jei gydomam vaikui reikėtų nuolatinės priežiūros, o tėveliams būtina dirbti, išmoka gali būti panaudota auklei samdyti. Be to, būna atvejų, kai dėl patirtos traumos, pvz., gydant lūžusią koją, vaikui tenka ilgesnį laiką leisti namie – tokiu atveju išmoka gali praversti įsigyjant naujų knygų, žaidimų konsolę ar kompiuterį, kurie praskaidrintų ilgesnį gydymosi laikotarpį. Iki vaikui visiškai pasveikstant, pvz., laukiant kol bus nuimtas gipsas, jį gali tekti kurį laiką vežioti į mokyklą ir namo – tai taip pat sukuria papildomų išlaidų, kurias gali kompensuoti draudimas.“
Draudimo ekspertė pasakoja, kad priklausomai nuo draudimo sumos, apdrausti vaiką metams kainuoja 50–80 Еur. Vienos populiariausių draudimo sumų – tai 10 tūkst. Eur traumos atveju, 15 tūkst. Eur neįgalumo bei 15 tūkst. Eur mirties atveju.
„Tėveliams, svarstantiems apie draudimo sumas, visada rekomenduojame pagalvoti, kokią išmoką jie gautų, jei vaikui tektų patirti dažniausiai pasitaikančią traumą – rankos arba kojos lūžį. Jei pasirinkta draudimo suma bus nepakankama, tai ir draudimo išmoka sieks tik 20 arba 30 eurų – akivaizdu, kad tokia suma neatlieps nei poreikių, nei lūkesčių. Todėl geriau pasirinkti didesnę draudimo sumą – ji užtikrins apčiuopiamą pagalbą nelaimės atveju“, – pataria D.Norkuviene.
Draudimo ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad pildant draudimo sutartį būtina detaliai susipažinti su jos sąlygomis, susipažinti su išmokų limitais. Jei vaikas lanko rizikingą sporto šaką arba užsiima kitokia padidintos rizikos veikla, tai būtina nurodyti sutartyje.
„Sudarant vaiko draudimo sutartį galima pasirinkti ir jo civilinės atsakomybės draudimą. Jei dėl atžalos kaltės būtų sugadintas brangus mokyklos ar kitų asmenų, pavyzdžiui, klasiokų arba kaimynų turtas, civilinės atsakomybės draudimas būtų naudinga paspirtis“, – primena D.Norkuvienė.
