Priešpiečių dėžutė mokyklai: ką į ją dėti, pataria Vaida Kurpienė

Prasidedant mokslo metams tėvai rūpinasi ne tik ar vaikams patiks mokykloje, kokie bus jų mokymosi rezultatai, bet ir kaip pasirūpinti tinkama vaikų mityba. Saugusių ir vaikų mitybos specialistė Vaida Kurpienė lrytas.lt projekte „Rugsėjo 1-osios Akademija dalijasi patarimais, kaip pasiekt, kad vaikai valgytų sveikiau.

 Mitybos specialistė, kad ir saldainis, ir sausainis, ir sultys pakeliuose yra maistas, kuris lygus valgymui. <br> lrytas.lt koliažas
 Mitybos specialistė, kad ir saldainis, ir sausainis, ir sultys pakeliuose yra maistas, kuris lygus valgymui. <br> lrytas.lt koliažas
Vaikai, kaip ir suaugusieji turi valgyti mažiausiai kas dvi, daugiausiai kas keturias valandas.<br>T.Bauro nuotr.
Vaikai, kaip ir suaugusieji turi valgyti mažiausiai kas dvi, daugiausiai kas keturias valandas.<br>T.Bauro nuotr.
Reikia apskaičiuoti, kiek užkandžių vaikams dėti į mokyklą pagal tai, kiek jie joje bus.<br>V.Balkūno nuotr.
Reikia apskaičiuoti, kiek užkandžių vaikams dėti į mokyklą pagal tai, kiek jie joje bus.<br>V.Balkūno nuotr.
Pakeitus vaikų maitinimo aprašą kai kurios įstaigos nepasivargino receptų pritaikyti pasikeitusiems reikalavimams, o tiesiog pakeitė produktus.<br>V.Balkūno nuotr.
Pakeitus vaikų maitinimo aprašą kai kurios įstaigos nepasivargino receptų pritaikyti pasikeitusiems reikalavimams, o tiesiog pakeitė produktus.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Kurpienė šypteli, kad gaivieji gėrimai yra visai ne gaivūs, o dėl pridėtinių cukrų atvirkščiai – dehidratuojantys.<br>V.Balkūno nuotr.
V.Kurpienė šypteli, kad gaivieji gėrimai yra visai ne gaivūs, o dėl pridėtinių cukrų atvirkščiai – dehidratuojantys.<br>V.Balkūno nuotr.
Jei vaikai nori kartu su klasiokais nusipirkti bandelę, ieškokite kompromiso: pasiūlykite jiems pirkti su draugu per pusę, rečiau ar mažesnę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jei vaikai nori kartu su klasiokais nusipirkti bandelę, ieškokite kompromiso: pasiūlykite jiems pirkti su draugu per pusę, rečiau ar mažesnę.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Kurpienė visad stebisi – ar tikrai maistą gaminantys ir tiekiantys žmonės tikrai su malonumu valgytų tai, ką siūlo vaikams?<br>D.Umbraso nuotr.
V.Kurpienė visad stebisi – ar tikrai maistą gaminantys ir tiekiantys žmonės tikrai su malonumu valgytų tai, ką siūlo vaikams?<br>D.Umbraso nuotr.
Vienas iš patarimų, kaip rasti kompromisą tarp to, ką sveika dėtis ir ką nori dėtis į priešpiečių dėžutes vaikai, susitarti, kad keturias dienas sprendžia tėvai, o penktą – pats vaikas.<br> R.Gudės nuotr.
Vienas iš patarimų, kaip rasti kompromisą tarp to, ką sveika dėtis ir ką nori dėtis į priešpiečių dėžutes vaikai, susitarti, kad keturias dienas sprendžia tėvai, o penktą – pats vaikas.<br> R.Gudės nuotr.
 Pati Vaida patyrė, ką reiškia klasiokų pašaipos, kai daržoves ir kitą sveiką maistą į mokyklą atsinešusi dukra sulaukė komentaro „fu, ką čia valgai“.<br>  R.Gudės nuotr.
 Pati Vaida patyrė, ką reiškia klasiokų pašaipos, kai daržoves ir kitą sveiką maistą į mokyklą atsinešusi dukra sulaukė komentaro „fu, ką čia valgai“.<br>  R.Gudės nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 17, 2020, 9:14 AM, atnaujinta Aug 19, 2020, 11:39 AM

Pradėkite planavimą

Žinoma, pirmas ir dažniausias tėvų rūpestis – ar vaikui pakaks maisto, kol jis bus mokykloje. Būdamas namuose dažnas gali atsiverti šaldytuvą kada panorėjęs, o štai mokykloje tokios galimybės nebus. Tai kiek turėtų valgyti pradinukas?

„Pirmiausia, turime sutarti, kas yra valgymas. Kai kuriems tai yra tik karbonadas su bulvių koše, o visi saldainiai, sultys pakeliuose, rimtu maistu nelaikomi. Primenu, kad bet koks užkandis jau yra valgymas ir valgyti vaikai turėtų, kaip suaugę žmonės – ne mažesniais nei dviejų ir ne didesniais nei keturių valandų tarpais“, – teigia dietistė V.Kurpienė.

Kadangi iki mokslo metų pradžios dar liko šiek tiek laiko, Vaida pataria, kartu su vaikais pasiruošti aiškų tvarkaraštį, kada ir ką valgome, susiplanuoti pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę.

V.Kurpienė įsitikinusi – namuose ne tėvai, o vaikai turi derintis prie tėvų režimo ir mitybos grafiko. Mokykloje derintis reikia prie pamokų tvarkaraščio ir klasės tvarkos.

„Planavimas turėtų prasidėti ne nuo to, ką įdėsite, o nuo to, kiek vaikas bus mokykloje, ar jis gaus ten pietus ar ne, kiek jam reikia užkandžių, kad išvengti kaip ir persivalgymo taip ir alkio jausmo“, – pataria mitybos specialistė.

Pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose pradinukams pietūs yra labai anksti, tad jei vaikas valgo pusryčius namuose 7 valandą, pietūs apie 11 valandą, o nuo 12 val. jau grįžta namo, jam įdėti užteks tik vieną užkandį. Pavyzdžiui, uogų ar vaisių, kurie suteikia energijos.

Pusryčių galvosūkis

Vienas iš sudėtingiausių klausimų pradedant planuoti vaiko mitybą yra pirmasis dienos valgis – pusryčiai, kurie yra itin svarbūs. Žinoma, Vaida pastebi, kad didelę įtaką daro tėvų pavyzdys, ar jie valgo pusryčius, ar ne. Be to, labai svarbus ir pats procesas – jei kasdien į mokyklą ruošiatės paskutinę akimirką, pusryčius valgantį vaiką skubinate greičiau kimšti maistą, tai malonumas juos valgyti tikrai menkas ir mažai tikėtina, kad vaikas juos valgys.

„Vaikai pusryčių gali nenorėti ir dėl neteisingo miego grafiko – jei jie gulasi pakankamai vėlai, ryte jų virškinamasis traktas, kaip ir jie patys, nėra atsibudę, todėl ir valgyti nesinori ne dėl užgaidų“, – šypteli dviejų vaikų mama.

Tiesa, dar klausimas ką dedate į užkandžių dėžutę, kurią vaikai dažnai atsidaro jau po pirmos pamokos. Jei ten, gardi bandelė, saldūs sausainiai, tai gal verta susilaikyti nuo pusryčių košės ir pasimėgauti bandele?

„Jei į užkandžių dėžutę dedate pusryčius, maistas turėtų būti nesaldus. Geriausiai saldinti savo meile ir gražia užrašyta žinute“, – šypsosi vaikų mitybos ekspertė.

Priešpiečių dėžučių varžybos

Dažna problema yra vaikų lyginimasis – žinoma, klasiokas išsitraukęs šokoladą, sumuštinį su saldžiu kremu ar rūkyta dešra sulauks daugiau pavydžių žvilgsnių ir prašymų pasidalinti, nei vaikas, atsinešęs daržovių lazdelių, kieto sūrio gabalėlių, vaisių ar uogų.

„Tas klausimas man skausmingas ir asmeniškai. Mano dukra pirmoje klasėje puikiai valgė tai, ką įdėdavau į užkandžių dėžutę, kol kažkas nepriėjo prie jos ir nepasakė „fu, ką tu čia valgai“. Tada atsirado nenoras neštis į mokyklą maisto, tam tikrų produktų vengimas“, – atsidūsta V.Kurpienė. Ir ką daryti, tokiu atveju, vieno recepto nėra.

Pasak Vaidos, tam reikės daug kantrybės, ramybės ir susitarimo. Vienas iš būdų – tartis, kad keturias dienas per savaitę dėsis įprastai sveiką maistą, o penktą, renkasi pats vaikas. Arba kartu pasidaryti sąrašą, apsilankyti parduotuvėje ir išsirinkti abiems pusėms tinkančias alternatyvas. Dar geresnis būdas – pasikalbėti su klasiokų tėvais, pasidaryti visiems priimtiną sąrašą, kas gali keliauti į priešpiečių dėžutės, o kas ne. Juk visi savo vaikams linki, kuo geriausio.

Tai ką dėti į mokyklą?

Dažnai tėvai skundžiasi, kad pritrūksta idėjų, ką įdėti į priešpiečių dėžutes. Aišku, sumuštinis ant batono, sūreliai ar sausainiai yra pats paprasčiausias pasirinkimas, bet tuo pačiu ir prasčiausias.

Keletas užkandžių idėjų, ką V.Kurpienė rekomenduoja dėti į priešpiečių dėžutę vaikams::

  • Sveikas sumuštinis su pilnagrūde duona (vietoje dešros – ilgai žemoje temperatūroje kepto kumpio griežinėlis)
  • Kukurūzų burbuolė
  • Riešutai (jei leidžiama mokykloje)
  • Daržovių pagaliukai
  • Vaisiai (nepjaustykite arba perpjovę juos suspauskite gumyte, kad neruduotų)
  • Nedideli buteliukai kefyro gėrimo
  • Kieto sūrio gabaliukai
  • Varškės sūris
  • Sūrio lazdelės
  • Alyvuogės

Jei vaikai mokykloje pietų nevalgo, tuomet teks į termosus ar dėžutes su dermo danga įdėti sotesnį maistą. Keletas idėjų:

  • Mėsos iešmeliai (venkite žuvies, nes ji greit genda)
  • Keptų bulvių skiltelės
  • Baltyminiai pupelių, avinžirnių makaronai

Gaivusis gėrimas – visai ne gaivus

Dar vienas iššūkis – mokyklose ar prie mokyklų esantys kioskeliai, maisto prekių parduotuvės, kuriuos per ilgąją pertrauką siaubia įvairių klasių moksleiviai. Čia, kaip ir kitais atvejais, Vaida tikina, kad reikia paties vaiko sąmoningumo: „Suprantu, kad sunku atsilaikyti, bet pabandykite su vaikais pasikalbėti. Pasiūlykite, pirkti tą pačią bandelę su klasioku per pusę, rečiau ar rinktis mažesnę. Taip pat siūlau pasikalbėti su mokytoja, kitais tėvais.“

Ypač mažam organizmui kenkia gaivieji gėrimai su sumažintu cukraus kiekiu, bet dar daugiau saldiklių, kurie ne tik, kad negaivina, bet dehidratuoja organizmą.

Valgykloje – ne visada skanu

2018 metais įsigaliojus naujam vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašui, kilo daug diskusijų, ką daryti, jei vaikams naujasis valgiaraštis tiesiog neskanus, jie nevalgo pietų mokyklose ar darželiuose.

„Aš tuo pasikeitimu labai džiaugiuosi, nors gal jis daug kam buvo siurprizas. Norėčiau pabrėžti, kad labai skiriasi situacija kiekvienoje mokykloje ar darželyje – vienose vaikai valgo puikiai, džiaugiasi maži, dideli, o ypač paauglės. Kitose skundžiamasi, kad maisto nevalgo nei vaikai, nei mokytojai ar auklėtojai.

Tai priklauso nuo daugybės faktorių, – įsitikinusi V.Kurpienė. – Pirma, ar tie, kurie gamina tą maistą jį mėgsta? Ar įdėjo pastangų ruošti kitokį maistą ar tiesiog pakeitė paprastus miltus pilnagrūdžiais? Kalbant apie pradinukus ar darželinukus, labai priklauso ir kaip į meniu reaguoja jų auklėtojai. Dažnai jie patys kritikuoja, nevalgo ir nemėgsta naujo meniu, o tokio amžiaus vaikams labai svarbu, ne ką sako, bet kaip sako.

Jei mes nevalgome, tai dauguma pradinukų irgi nevalgys. Koks tėvų požiūris? Jei sako prie vaikų, kad duoda šlamštą, nesitikėkite, kad jūsų vaikas prisilies prie to maisto- juk vaikų požiūriu tėvai visada teisūs.

Dar svarbu ne tik kaip pagaminta, bet ir kaip patiekta. Pavyzdžiui, mano dukra labai mėgsta pomidorus, bet išgirdau, kad darželyje jų nevalgo. Pradėjau aiškintis kodėl ir paaiškėjo, kad jie tiesiog supjaustyti per dideliais gabalais, jai nepatogu valgyti, jie varva. Kalbėkitės su vaikais.“

Dietistė šypteli, kad patarimu, jog vaikams labai svarbi suaugusių reakcija į maistą, gali pasinaudoti ir tėvai – jei vienas iš šeimos rauko nosį prieš salotas, greičiausiai tą darys ir vaikai. Taigi geriau tegul siūlo tas, kuris tą produktą ar patiekalą mėgsta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: : Lithuanian challenges in Green Finance and Global Agenda