Specialistė apie ugdymą namuose: „Tai sąmoningas sprendimas, ne išsidirbinėjimas“ II dalis

Lrytas.lt projektas „Rugsėjo 1-osios Akademija“ tęsia straipsnių ciklą apie šių mokslo metų naujovę - galimybę vaikus ugdyti namuose.

 Tėvai ugdymą namuose pasirenka dėl įvairių priežasčių: vieniems vaikams sunku mokytis klasėje, kiti nori pažinti vieną dalyką giliau, treti geriau mokosi patirdami, kurdami projektus. <br> Unsplash.com nuotr.
 Tėvai ugdymą namuose pasirenka dėl įvairių priežasčių: vieniems vaikams sunku mokytis klasėje, kiti nori pažinti vieną dalyką giliau, treti geriau mokosi patirdami, kurdami projektus. <br> Unsplash.com nuotr.
 Agnė Kundrotienė prisimena, kaip gyvendama užsienyje sutiko daugybę įdomių žmonių, kurie ugdomi buvo būtent namuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Agnė Kundrotienė prisimena, kaip gyvendama užsienyje sutiko daugybę įdomių žmonių, kurie ugdomi buvo būtent namuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Skaičiuojama, kad Latvijoje namuose vaikus ugdo apie 100 šeimų, o Lietuvoje skaičiai po metų kitų bus panašūs.<br>  Unsplash.com nuotr.
 Skaičiuojama, kad Latvijoje namuose vaikus ugdo apie 100 šeimų, o Lietuvoje skaičiai po metų kitų bus panašūs.<br>  Unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 25, 2020, 8:23 AM, atnaujinta Sep 10, 2020, 9:58 AM

Pirmame straipsnio dalyje rasite tėvų atsiliepimus, kodėl jie pasirinkto šį mokymosi metodą ir kaip planuoja įveikti artėjančius iššūkius. O toliau kalbame su specialistais ir valdžios atstovais, kurie padės ir prižiūrės šio proceso įgyvendinimą.

Asociacija padeda tėvams

Mokymosi šeimoje asociacija „Laisvi vaikai“ konsultuoja šeimas, svarstančias vaikus ugdyti namuose ir jos vadovė Agnė Kundrotienė pastebi, kad apibendrinti dabartinę situaciją pakankamai sunku – tikslius skaičius bus galima sužinoti prasidėjus mokslo metams, o ir jie ateinančius kelis greičiausiai kis.

„Pasaulinė praktika rodo, kad tokią mokymosi formą paprastai renkasi 1-2 proc. šeimų, nors pasaulyje šis skaičius jau turi tendenciją augti. Jei žiūrėsime į kaimyninę Latviją, pas juos šeimoje ugdoma apie 100 šeimų“, – teigia Agnė.

Ieškant atsakymų bei pagalbos kartu su kitomis šeimomis ir įkurti asociaciją poreikis kilo 2012 metais, kuomet keičiant Švietimo įstatymą dingo galimybė šeimoms rinktis savarankiško ugdymosi formą. Dabar, kai įstatymo pataisos priimtos, asociacija sieks skatinti gerosios ugdymosi šeimoje praktikos sklaidą ir plėsti pagalbos teikimo tėvams spektrą. Bendruomenė vienija apie 4500 ugdymu namuose besidominčių žmonių.

Kadangi Lietuvoje mokymosi šeimoje metodas visiškai naujas asociacija tėvams padeda susigaudyti teisiniuose formalumuose, ieškant bendraminčių, bendradarbiaujančios mokyklos, dalijasi įvairiais duomenimis, straipsniais apie tyrimus, metodus.

„Vasaros pradžioje, kuomet visiems rūpėjo dokumentų pateikimas mokykloms, daugiausiai klausimų kėlė taip vadinamo „Klausimyno“ apie ugdymosi šeimoje sąlygų užtikrinimą užpildymas. Dalis šio klausimyno punktų reikalauja įsigilinimo į Bendrąsias ugdymo programas, su kuriomis susipažinti vasaros pradžioje nedaugelis turėjo laiko. Visi žinome, kad mokslo metų pabaiga nėra geriausias metas užsiimti ateinančiųjų metų planais, ypač turint omenyje, kad klausimynas pakankamai išsamus ir, pasak kai kurių pedagogų, net ir jiems ne taip jau lengvai įkandamas. Vasarai artėjant į pabaigą, šeimos domisi konkrečiomis mokymosi programomis, resursais, dalijasi planavimo niuansais ir kitais panašiais sunkumais“, – apie iškylančius klausimus pasakoja A.Kundrotienė.

Ugdyti namuose – sudėtingesnis kelias

Ji pastebi, kad tendencija, jog vienas iš tėvų nedirba, dirba pusę dienos ar abu tėvai turi lanksčius darbo grafikus, todėl gali pasirūpinti vaiko mokymu.

„Visgi vaikų ugdymas šeimoje yra nemažai laiko ir pastangų reikalaujantis gyvenimo būdas, netgi pasakyčiau dar radikaliau – tai 24/7 darbas su vaikais be išeiginių ir atostogų, nes ugdymosi ir mokymosi procesas vyksta nuolat, juo labiau, kad šiais laikais, kuomet seneliai vis vėliau išeina į pensiją, reta šeima beturi prabangą dalintis vaikų priežiūra ir/ar ugdymu perkeliant dalį naštos jiems. Kaip viena mama iš Kauno, prieš porą dešimtmečių ugdžiusi vaikus šeimoje, paklausta apie tai, kiek savęs mokydama vaikus atidavė, atsakė: „Visą save. Kitkam tiesiog neliko laiko“, – iliuzijas apie daugybę laisvo laiko griauna asociacijos prezidentė.

Agnė apgailestauja, kad šiandien esami lietuviški mokymo resursai dažnai esti pritaikyti darbui su klase, kas didžiąja dalimi netinka ugdant vaikus šeimoje ir džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau mokyklų, kurios suvokia kontekstinio, projektinio mokymosi svarbą ir juda ta linkme, noriai bendradarbiaudamos su taip vadinamais „homeschooler’iais“.

Padėdama tėvams pradėti mokymąsi namuose A.Kundrotienė pastebi, kad privačios mokyklos šiuo atveju daug populiaresnės, nes dažnai yra lankstesnės, labiau susipažinusios su ugdymosi šeimoje forma, supranta savo bei šeimos vaidmenį ugdymo(si) procese.

„Visgi dauguma valstybinių mokyklų, kurias savivaldybės paskyrė teikti šias paslaugas, kol kas kratosi tokių šeimų. Ir tai suprantama, nes apie ugdymąsi šeimoje dažnam trūksta žinių ir supratimo, o ir visuomenėje sklandantys stereotipai daro savo“, – atsidūsta Agnė.

Ugdys namuose ir pati

Moteris ir pati prisijungia prie šeimų, kurios savo vaikus ugdys namuose. Pirma pažintis su šiuo metodu atsirado JAV, kuomet gyvendama ten penkerius metus susipažino su be galo įdomiais, kūrybiškais žmonėmis, kurie už tai dėkojo būtent mokymuisi namuose.

„Gimus vaikams ir pradėjus leisti juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigą pasimatė, kad intravertiškas pirmagimis labai blogai jaučiasi kolektyvo šurmuly, ir visas laikas grįžus namo tampa bandymu grąžinti vaiką į normalią būseną, nepaliekant erdvės gilesniam vaiko ugdymui. Prie viso to prisidėjo vasaros užmiestyje, kur persikėlėme gyventi. Tokių vasarų metu pajutome, kad būti visiems kartu, kartu dirbi ir mokytis yra vienareikšmiškai geriau, ramiau, veiksmingiau.

Vaikai vasarų metu ūgteldavo visomis prasmėmis, ir taip viskas susiklostė, kad kuomet vyresnėliui sukako penkeri, nutarėme kartu su dar keliomis šeimomis pabandyti pačios ugdyti vaikus šeimoje. Tuo pačiu metu intensyviai augo ugdymu šeimoje besidominčių šeimų bendruomenė feisbuke, pradėjome vieni su kitais rengti kassavaitinius susitikimus, išvykas, edukacijas. Taip dar iki mokyklos išbandėme šią ugdymo formą, kurią natūraliai norisi tęsti“, – savo istorija dalijosi A.Kundrotienė.

Ji jau sudarė sutartį su viena iš privačių Vilniaus mokyklų. Pasak jos, su pradinukais darbo daugiau, nes reikia patiems tėvams organizuoti mokymosi procesą, įtvirtinti vaiko mokymosi įgūdžius, stiprinti mokymosi motyvaciją. Vyresnėse klasėse tėvai tampa vaikų mentoriais, kuriems nebūtina žinoti chemijos ar fizikos kurso. Vietoj to reikia padėti vaikui atsirinkti esamuose resursuose, daryti išvadas, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.

Prašymų skaičius negalutinis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui lrytas.lt pateikė duomenis, kad dėl ugdymo šeimoje yra pateikti 42 prašymai: 2 ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymosi programą, 20 pagal pradinio ugdymo programą, 19 – pagal pagrindinio ugdymo programą, 1 – pagal vidurinio ugdymo programą. 19 prašymus teikė į savivaldybių mokyklas, 23 – į privačias mokyklas.

Mokyklų, kurios padės tėvams organizuoti ugdymą šeimoje, sąrašą savivaldybės turėjo patvirtinti ir savo interneto svetainėje viešai paskelbti iki birželio 15 d. Prašymus ugdyti vaikus šeimoje mokykloms tėvai turėjo būti pateikti iki birželio 30 d.

Tiesa, kalbintos privačios mokyklos „Atradimai“ vadovė teigia, kad jie prašymus priima iki rugpjūčio 15 dienos ir jų jau sulaukė apie 20.

Skirs papildomą finansavimą

„Mokykla, sudariusi mokymo sutartį su tėvais, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje“, – portalui lrytas.lt teigia ministerijos atstovai.

Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria bus sudaryta mokymo sutartis, mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.

Tėvams nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko ir pan.

„Mokykloms, kurios padės tėvams organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, bus skiriamos papildomos mokymo lėšos: mokytojų darbo užmokesčiui (už kontaktines valandas, už valandas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti konsultacijoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti), kitoms ugdymo reikmėms, pvz., vadovėliams, ir kt. Mokyklai vienam mokiniui, ugdomam šeimoje pagal priešmokyklinio ugdymo programą, planuojama skirti vidutiniškai 260 Eur per metus, pagal bendrojo ugdymo programas – vidutiniškai 2100 Eur per metus.“, – informaciją pateikė Švietimo ir mokslo ministerija.

Renkasi talentingi arba atstumtieji

Jau minėtos mokyklos vadovė Laura Unikauskaitė-Aleknienė pastebi, kad namuose mokytis šeimos pasirenka dėl labai įvairių priežasčių.

„Vieni nori mokytis savo tempu, galbūt tris keturias dienas per savaitę intensyviau. Kiti vaikai nori mokytis vieno dalyko visą dieną iš tokių resursų, kurie jiems patinka. Turime berniuką, kuris mokosi penktoje klasėje, bet gliaudo dešimtos klasės fizikos uždavinius ir jis nenori laukti, kol aštuntoje ar devintoje klasėje prasidės fiziką. Dar viena grupė vaikų, kuriuos standartinė mokykla nuvertinusi, kaip negabius ir moksleivis jau buvo praradęs mokymosi džiaugsmą, kurį atrado karantino metu mokydamasis nuotoliniu būdu“, – vardija mokyklos vadovė.

Ji pabrėžė, kad ne tik vaikai, bet ir pačios šeimos, pasirinkusios tokį mokymosi modelį, yra labai įvairios: dėstytojų, mokytojų, logopedų, psichologų ir kitų įvairių sričių specialistų atstovai.

„Tai nėra šiaip išsidirbinėjimas, o sąmoningas sprendimas“, – įsitikinusi L.Unikauskaitė-Aleknienė.

Siūlo keletą modelių

Mokykla „Atradimai“ remiasi laisvosios mokyklos modeliu ir norintiems mokytis savarankiškai, siūlo keletą variantų.

Vienas jų, toks, kokį rekomenduoja ministerija valstybinėms mokykloms – tėvai organizuoja savo vaiko ugdymą, šeimoms suteikiamos konsultacijos, moksleivis gali dalyvauti mokyklos renginiuose, išvykose, o rezultatai dukart per metus aptariami su mokytoju. Šioms šeimoms mokymasis mokykloje kainuoja 40 eurų per mėnesį. Esant poreikiui mokytis iš mokyklos mokymosi priemonių internete, taikomas metinis mokymosi priemonių mokestis 120 eurų.

Antruoju atveju mokykle yra ugdymo vedlys, o šeima yra atsakinga už mokymosi procesą. Tokioms šeimoms teikiama aktyvi pagalba, vaikas turi savo asmeninį kuratorių, kuris padeda jam augti. Tokiu atveju ugdymo kaina sprendžiama individualiai, ji gali svyruoti tarp 50 eurų ir 200 eurų.

Penktokai gali mokytis dalinai nuotoliniu būdu – lankyti kelias dienas per savaitę pamokas, o kitą laiką ruoštis individualiai. Mokymosi kaina – 200 eurų per mėnesį.

„Šeimos renkasi įvairius variantus, negalėčiau išskirti, kurį labiau. Jau turime visų klasių nuo priešmokyklinės iki aštuntos mokinius, kurie mokysis namuose, išskyrus trečiokus. Nežinau, kodėl, bet trečiokai nesikreipė“, – šypteli mokyklos direktorė Laura.

Daugelis mano, jog jei vaikas mokomas namuose, vienas iš tėvų turi atsisakyti darbo ir profesinio augimo.

„Taip, pirmoko ar antroko vieno nepaliksi, bet vyresni turi namuose programas, aptaria temas, konsultuojasi ir gali dirbti patys, nes visa informacija pasiekiama, tėvams už nugaros sėdėti nereikia“, – teigia specialistė.

Dalis šeimų prie mokyklos prisijungė grįžę iš JAV, Jungtinių Karalysčių turėdami mokymosi namuose patirtį, todėl po truputį buriasi ir mokyklos šeimų, kurios mokysis namuose bendruomenė, jiems planuojami reguliarūs susitikimai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.