Šiuo metu Emilis kartu su žmona Tove Skagerwall ir dukra Lo gyvena Lietuvoje, o pavasarį šeimą papildys dar vienas šeimos narys. Vyras rūpinasi trimete Lo, o žmona darbuojasi Švedijos ambasadoje Lietuvoje. Būtent tėtis dabar rytais veda į darželį mažylę, pasiima ją popiet ir leidžia laiką kartu. Tai, pasak E.Lideno, įprasta Švedijoje.
– Lietuvoje tik pradedame kalbėti apie tėčius, kurie pasirenka tėvystės atostogas – kokia situacija yra Švedijoje?
– Aš manau, kad daugelis švedų tėčių pasiima tėvystės atostogas vaikui auginti. Sakyčiau, du trečdalius laiko vaiko priežiūros atostogose praleidžia mamos, o vieną – tėčiai. Visi, kuriuos mes pažįstame Švedijoje mano, kad labai normalu, jog tiek moterys, tiek vyrai tėvystės iššūkiais dalijasi vienodai.
Kalbant asmeniškai, išskirčiau du dalykus, kurie man buvo svarbūs tėvystės atostogose. Pirma, tai itin pasitarnavo kuriant mano ryšį su dukra, nes praleidome daug laiko kartu, kai ji buvo dar labai maža. Taip pat tai leido man jaustis, kad su žmona esame lygiaverčiai partneriai, aš nesu tėvas „numeris 2“. Manau, kad šį dalyką suteikė tėvystės atostogos, kuomet prižiūrėjau Lo, kol ji buvo kūdikis.
Antra, ką verta paminėti yra tai, jog daugybė darbdavių Švedijoje taip pat tikisi, kad tėtis gimus vaikui keliaus vaiko priežiūros atostogų ir tai neturi jokio neigiamo atspalvio. Darbdaviai vertina ir gerbia vyrus, kurie pasiima tėvystės atostogų, nes tai ženklas, jog jie yra atsakingi.
– Nuo kokio amžiaus vaikai lieka su tėčiu?
– Labai įvairiai. Dažniausiai įprasta, kad tėčiai periima vaiko priežiūrą, kada mažyliams būna 10-12 mėnesių ir lieka namuose, kol jie pradeda lankyti darželį apie 1,5-2 metų amžiaus. Taip darėme ir mes su žmona.
– Su žmona abu esate diplomatai, bet šiuo metu ji dirba, o jūs likote su vaiku – kaip priėmėte šį sprendimą?
– Pastarąjį kartą diplomatinėje tarnyboje užsienyje dirbau aš, o žmona prie manęs prisijungė. Tada dar neturėjome vaikų. Šįkart, yra jos eilė.
– Kaip atrodo jūsų diena?
– Švedijoje, kai aš buvau tėvystės atostogose, mes bandėme įvariausius užsiėmimus: ėjome į žaidimų aikšteles, keliavome į gamtą, zoologijos sodą ar muziejus.
Aš taip pat lankiausi žaidimų grupėje mažiems vaikams, kuri įprastai organizuojama miesto savivaldybės arba Švedijos bažnyčios. Be to, susitikdavome su draugais, kurie taip pat buvo tėvystės atostogose.
Vilniuje, per karantiną pavasarį, stengėmės laikytis įprastos rutinos, kaip ir dukros darželyje. Tad net namuose turėdavome ryto ratą su dainomis, darėme užduotis, kurias siųsdavo jos auklėtojos. Vėliau keliavome į mišką ar pasivaikščioti, kur buvo tuo metu leidžiama. Vėliau, kai karantinas buvo laisvesnis, dažniausiai eidavome į žaidimų aikšteles.
– Kadangi diplomatinė tarnyba nubloškia vis į kitą šalį – ar sekančią kadenciją jūs dirbsite, o žmona liks su vaiku?
– Kitą kartą greičiausiai kraustysimės į Stokholmą, kur planuojame dirbti abu. Kas bus vėliau, dar nežinome, viskas priklauso, kokio amžiaus tuomet bus vaikai.
– Mamos dažnai susiranda mamų su kuriomis kartu leidžia laiką, o tėčiai?
– Švedijoje tai tikrai nėra problema. Sakyčiau, kad toje amžiaus grupėje, kurioje buvo mano dukra ir aš ją prižiūrėjau, daugelis tėčių buvo panašaus amžiaus, kaip aš. Aš taip pat turėjau draugų (tėčių ir mamų), kurie taip pat tuo pačiu metu buvo vaiko priežiūros atostogose, tad karts nuo karto susitikdavome su jais.
– Švedijoje yra vadinami „latte pappas“ – kas tai per reiškinys?
– Manau, kad šis išsireiškimas reiškia skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Kai kuriems, tai reiškia vyrus, kurie pasiima tėvystės atostogų. Kitiems, tai vaiką prižiūrintys tėčiai, kurie skiria laiką saviugdai, savo stiliui, susitikimams su draugais, o jų metu tipiškai geria „latte“ kavą. Iš tiesų, manau daugelis kalba apie „latte mamas“.
Aš mielai būčiau susitikęs išgerti su žmonėmis kavos, bet mūsų dukra nėra iš tų, kurios mėgsta sėdėti ramiai vienoje vietoje... Tikrai nevadinčiau savęs „latte pappa“, tad prašau to nedaryti! Nors, gal kai kurie taip ir mano (juokiasi).
– Lietuvoje gyvenate antrus metus – kaip jums atrodo, ar čia tėčiai pakankamai praleidžia laiko su savo vaikais? Kaip būtų galima paskatinti šį procesą? Ko reikėtų?
– Tiesą pasakius, negalėčiau patarti, nes žinau per mažai. Lietuvos tėčiai, kuriuos sutikau, yra nuostabūs, todėl sunku įvardinti, ką reikėtų padaryti. Tiesiog norėčiau priminti, kad tėčio buvimas vaiko priežiūros atostogose yra tikrai šaunus dalykas, kuris naudingas visiems – tėčiams, vaikams ir mamoms.
