Mergaitę priglaudė dėdė
Tėvo ir dukros išsiskyrimo istorija prasidėjo po to, kai po ligos praėjusių metų balandžio paskutinėmis dienomis mirė mergaitės mama. Tuo metu Gediminas buvo išvykęs dirbti į Švediją, bet kitą dieną skubiai grįžo į Lietuvą. Jam, kaip ir visiems kitiems pirmojo karantino metu, teko izoliuotis dviem savaitėms.
„Parašiau oficialų raštą, kad dvi savaites negaliu pasimatyti su dukra dėl izoliacijos. Mergaitę priglaudė draugės brolis, jos dėdė su sugyventine. Tuomet nepamaniau nieko blogo“, – pasakojo Gediminas.
Gegužės 14 dieną, izoliacijai pasibaigus, jis nuvyko į laikino globėjo namus pasiimti dukros ir ten jau jį pasitiko policijos pareigūnai bei vaikų teisių atstovai, kurie buvo gavę skundą, kad mergaitė yra mušama.
„Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kurio metu man buvo uždrausta bendrauti su dukra. Pasisamdžiau advokatą ir tik lapkričio pabaigoje sužinojau, kad tyrimas nutrauktas neatsiradus įrodymams. Gruodžio viduryje grįžau į Lietuvą, kreipiausi į socialinių paslaugų koordinatorę, kad noriu pasimatyti su dukra, bet ji pasakė, kad tai bus galima padaryti tik po Naujųjų metų“, – atsidūsta vyras.
Buvo užrašęs į darželį
Vyro teigimu, jokių oficialių dokumentų, teismo sprendimo dėl laikinos dukros globos perdavimo nebuvo matęs iki šio sausio, kol netikėtai gavo elektroninį laišką. Jame prikabintame dokumente buvo rašoma, kad vyras su teismo nutartimi laikinas globos teises perduoti dėdei supažindintas „Messenger“ programėlėje ir „Gmail“ laišku.
„Negavau jokio pranešimo. Tuose dokumentuose rašoma, kad aš socialinei darbuotojai pasakiau, kad atsisakau pasiimti dukrą, bet tai yra netiesa. Ten yra tik jos nuomonė, kuri niekuo neparemta, vieninteliai parašai yra tos moters ir dukros dėdės. Ar taip galima?“, – lrytas.lt teigė vyras.
Po susitikimo su Gargždų socialinių paslaugų centro atstovais gruodžio 16 dieną nutarta, kad Gediminas su dukra susitiks sausio 4-15 dienomis, taip stengiantis atkurti prarastą ryšį. Po pirmojo susitikimo, kuriame mergaitė nenoriai bendravo su taip seniai matytu tėčiu, centro atstovai antrąjį susitikimą atšaukė.
„Nesuprantu, kaip taip galima – aš noriu auginti savo dukrą, pavasarį net buvau užrašęs į darželį Šiauliuose. Negavau jokio paaiškinimo ar nutarimo, kodėl tai man trukdoma daryti. Nuolat dukros globėjui pervedžiau pinigų jos poreikiams, bandžiau bendrauti internetu... Bet tiesa ta, kad susitikimai buvo numatyti du, įvyko tik vienas. Internetu skambinti pradžioje žadėjo triskart per savaitę, dabar jau du. Nesuprantu, kodėl niekam nerūpi vaiko interesas gyventi su tėčiu“, – sakė vyras.
Jis prisipažįsta, kad ne kartą girdėjo aplinkinių patarimus susitaikyti su situacija ir palikti vaiką dėdės globai, bet to jis nenori ir visomis išgalėmis žada siekti dukros globos.
Silpnas tarpusavio ryšys
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai tikina, kad mergaitei mirus mamai ir nesant tėvui reikėjo įstatyminio atstovo, todėl buvo perduoda dėdei, o dabar svarbiausias tikslas – atkurti tėvo ir dukros ryšį, o tik tada bus galima kalbėti apie tolimesnius žingsnius.
„Mirus vienam iš tėvų, kitas tėvas privalo rūpintis vaiku kaip įstatyminis vaiko atstovas, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Tačiau, jei yra objektyvios aplinkybės, pavyzdžiui, vienas iš tėvų išvykęs ir gyvena užsienio valstybėje, ir vaikas lieka be atstovo pagal įstatymą, inicijuojama laikinoji globa, prioritetą pirmiausią teikiant vaiko giminaičiams, asmenims su vaiku susijusiems emociniais ryšiais“, – portalui lrytas.lt atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Greta Bliutaitė.
Ji pridūrė, kad jos žiniomis, tėvas keičia poziciją, kur vaikas tiksliai gyvens ar Lietuvoje, ar Švedijoje ir su kuo, o tai apsunkina patį procesą. Taip pat teigiama, kad tėvo ir dukros tarpusavio ryšys yra silpnas, todėl mergaitė nepasiruošusi pas jį grįžti.
„Sprendimą dėl vaiko grąžinimo tėvui priims Tarnybos teritorinis skyrius, tačiau už tarpusavio ryšio atkūrimą atsakingi patys žmonės, kuriems šiuo klausimu pagalbą organizuoja ir teikia Gargždų socialinis paslaugų centras“, – pridūrė G.Bliutaitė.
Susitikimą atšaukė
Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė nurodė, kad centras buvo pasiūlęs tėčiui su vaiku susitikti gruodžio 15 dieną, bet šis atsisakęs, todėl gruodžio 16 dienos aptarime nuspręsta, pirmąjį susitikimą planuoti sausio 4-15 dienomis.
Ilgai Gedimino lauktas susitikimas įvyko dar po savaitės nei buvo nutarta pirminė data, sausio 11 dieną ir iškart po jo pranešta, kad antrojo pasimatymo nebus.
„Informuojame, kad susitikimas atšauktas atsižvelgiant į psichologo, teikiančio paslaugas vaikui ir stebėjusio susitikimą, rekomendacijas. Po susitikimo vykusiame aptarime tėvas pritarė neorganizuoti susitikimo“, – pranešė V.Lygnugarienė.
Tuo tarpu Gediminas portalui lrytas.lt neigė sutikęs, esą jo nuomonės niekas nebesiklausė.
Po atšaukto antrojo susitikimo vadovė papildė, kad siekiant kurti tėvo ir vaiko ryšį yra sutarta dėl vaizdo skambučių dažnio (2 kartus per savaitę, kol vaikas kartą per savaitę yra konsultuojamas psichologo), skambučių trukmės (iki vienos valandos).
„Taip pat nutarta toliau tęsti vaiko konsultacijas su psichologu ir tėvo konsultacijas su psichologu, siekiant pasiruošti tėvo ir vaiko susitikimams, aptarti susitikimo metu galimas veiklas (žaidimai, piešimas, klijavimas, valgymas ir pan.), priemones (nuotraukų albumas, žaislai, piešimo reikmenys, lipdukai, knygutės ir pan., užkandžiai), reakcijos būdus į vaiko elgesį ir pan.
Siekiant sklandaus bendradarbiavimo ruošiantis tėvo ir vaiko susitikimams šią savaitę suplanuotas paslaugas vaikui ir globėjams bei paslaugas tėvui teikiančių specialistų susitikimas, kuriame dalyvaus ir tėvas.
Kadangi tėvas planuoja išvykti į užsienį (galimai dviems savaitėms), planuojama jam grįžus aptarti tėvo ir dukters bendravimą vaizdo skambučiais ir atsižvelgiant į vaiko psichologinę, emocinę būseną bei psichologo rekomendacijas spręsti klausimą dėl susitikimų“, – papildė V.Lygnugarienė.
Tarp institucijų besiblaškantis Gediminas tikina, kad konkrečios pagalbos nesulaukęs niekur, o jaučiasi taip, lyg specialiai vilkinami procesai dar labiau atitolintų jį su dukra ir apsunkintų jos susigrąžinimą.
