Sausio 19 -21 dienomis pirmą kartą vykusios socialinės konferencijos „Daugiau balanso šeimoje“ visi susijungusieji – „Švietimo pažangos centro“ komanda, 9 pranešėjai bei daugiau nei 2000 užsiregistravusiųjų ieškojo drauge balanso šeimoje recepto. O ar jį rado, kalbamės su socialinės konferencijos organizatorėmis Jovita Starkute ir Ieva Baltrušaitiene.
– Iš kur kilo ši idėja daryti konferenciją?
I. Baltrušaitienė: Mintis organizuoti tokią socialinę konferenciją atėjo natūraliai dirbant socialinėje, švietimo srityse. Mes abi esame mamos, dirbame tarp mamų ir su jomis, todėl girdime aplink esančią auditoriją.
Žinot, gimus kūdikiui šeimoje natūraliai vyksta funkcijų, atsakomybių ir pareigų persiskirstymas. Dažnai nutariama, jog vienas išlaiko šeimą, kitas augina vaikus ir rūpinasi buitimi. Kaip ir viskas atrodo aišku, tačiau ar tikrai taip vyksta? Kaip vyksta pareigų pasikirstymas? Ar taip turi vykti?
Daug klausimų, o atsakymų turi ieškoti kiekvienas pavieniui. Todėl kilus idėjai, kad būtų naudinga Lietuvos kontekste suburti mokslinę ir praktinę bendruomenę, su kuria būtų galima apžvelgti aktualijas pakalbėti apie abiejų tėvų vaidmenų pasiskirstymą joje ir balansą tarp šeimos ir darbo, kaip derinti motinystę/tėvystę, profesinę karjerą bei rasti atsakymus drauge, šią idėją tiesiog įgyvendinome.
– Ar pavyko viską įgyvendinti?
J.Starkutė: Organizuojant konfrenciją mums buvo labai svarbu, jog joje žiniomis, patirtimi bei įžvalgomis dalintųsi tiek praktikai, tiek mokslininkai, o jų abiejų sintezė ir matymai suteiktų platų akiratį skirtingiems požiūriams. Ir išties konferencijoje mokslininkai pasidalino mokslinėmis įžvalgomis, atliktų tyrimų rezultatais, o praktikai – įkvėpė sava patirtimi nenuleisti rankų, ieškoti sprendimo.
Išties konferencijoje labai gražiai atsiskleidė, jog karjera ir šeima yra suderinama, kad įmanoma sėkmingai balansuoti tarp šeimos ir darbinės veiklos, kai mama ir tėtis turi vienodas teises, apie jas kalbasi ir paeiliui keičiasi rolėmis, vienas kitą dengia.
Tad turinine prasme visą pavyko įgyvendinti, tik iš plaukiančių laiškų, siūlymų supratome, kad laiko pranešimams reikėjo skirti dar daugiau. Nors konferencija ir vyko tris dienas, tačiau kalbėti apie tėčio vaidmenis bei kaip konkrečiai pažingsniui tėčiams elgtis reikia dar daugiau, apie mamos emocinę savijautą ir kas vyksta su moterimis reikia kalbėti dar garsiau, o kaip derinti šeimoje pareigas bei roles – reikia dar giliau. Vadinasi ateičiai planas yra – dar giliau, plačiau ir garsiau.
– Kokį receptą galėtumėte pateikti vyrams ir tėčiams?
– Tokio recepto ieškojome drauge su pranešėjais ir daugybe užsiregistravusiųjų dalyvių tris dienas. Pasirodo šio recepto ingredientai yra kiekvieno iš mūsų namuose, tik dažnai mes apie tai nesusimąstome ir jo sudedamųjų ieškome kažkur už namų ribų.
Prof. Eugenijus Laurinaitis vyrams pateikė vieną svarbiausių patarimų – pamąstyti apie tėčio santykį su vaiko mama, kuri turi tiesioginę įtaką tiek vaiko raidai, tiek vaiko pasiekimams ateityje. Vyras privalo palaikyti moterį, ją remti, būti atrama moters baimėms, abejonėms, suteikti joms ramybę ir saugumą, o moterys ramiai aprobuoja ir gražina savo vaikams.
Nes tėčio palaikanti struktūra pasireiškia per mamos elgesį su vaiku, t. y. kuo ramesnė mama, tuo ramiau ji gali priimti savo vaiko jausmus (pvz., baimę, nerimą, pyktį), o aprobavusi neigiamas vaiko emocijas gražinti jam atgal padėjusi susitvarkyti.
Tačiau mama pati turi būti rami, o tą ramybę suteikia tėtis. Vyrui reikia dažnai kelti klausimus sau – ką aš kaip tėtis duodu savo vaikams? Ką aš kaip vyras duodu šeimai? Ir čia kalba ne tik apie finansinius dalykus, o apie fizinius, emocinius dalykus. Ko savo pavyzdžiu mokau savo vaiką. (pvz., jei nekalbu su vaiko mama, arba rėkiu, pratrūkstu ir išsilieju grįžęs iš darbo).
Konferencijos metu profesorius pateikė tiesioginę sąsają, kiek daug tėčio įsitraukimas duoda vaiko ateičiai. Jei tėčiai nuo kūdikystės užsiima su kūdikių priežiūra, jais rūpinasi, jie gerokai labiau nei mamos skatina vaikų brandą, interesą, aistringumą, judesį, skatina savarankiškai tyrinėti įvairias galimybes aplink esančiame pasaulyje.
O vėliau iš vaiko priežiūros peraugantis laikas į buvimą drauge ir žaidimą su vaiku daro įtaką vaiko intelekto kofiecientui, vaiko akademinei sėkmei, socialiniam bendravimui su kitais.
– Kokį receptą galėtumėte pateikti nedalyvavusioms mamoms?
– Vaiva Rykštaitė kalbėdama apie motinystę akcentuoja tai, kad kaskart kažką sukurdami neišvengiamai kažką sugriauname, todėl ir motinystėje įvyksta tapatybės praradimas. Anot V. Rykštaitės tai yra vienas staigiausių ir stipriausių pokyčių moters gyvenime, kuris įvyksta per vieną naktį.
Gimus vaikui mama turi permąstyti santykį ne tik su savimi, bet ir su visu pasauliu, o tada ateina suvokimas kiek daug vaiko gyvenime reiškia motinos meilė. Supranti, kad savyje gali atrasti deivę motiną, suvokus, kiek jos meilė ir rūpestis daug reiškia vaikui, taip pat gimsta vilkės instinktas, kuris skatina visais būdais kovoti už savo vaiką.
Tačiau kalbant apie tapatybės praradimus V. Rykštaitė mini, kad motinystėje gali apimti ir pačios baisiausios mintys suvokus, kad netenki pačios savęs. Nors ir vaikai yra geriausia, kas nutinka mamos gyvenime, tačiau tai yra kažkoks begalinis liūdesys ir negalėjimas paleisti tos ankstesnės savęs. Vaiva akcentuoja, kad motinystėje reikia laiko, kad pradėtum jausti grįžimą į save, savęs suvokimą.
Bet jei kažkas patiria tą tapatybės krizę motinystėje, ypač naujai tapusios mamos, tai viena žinutė, kurią Vaiva nori joms perduoti – išsiaiškinti santykius su pačiu svarbiausiu žmogumi gyvenime tai su pačia savimi ir atrasti save iš naujo.
Dr. Austėja Landsbergienė kalbėjo apie mamų kaltės jausmą kalbėjo, paminėdama, kad su šiuo jausmu reikia mamoms dirbti ir tiesiog kažko nematyti arba išmokti nedaryti.
A. Landsbergienė savo pranešime akcentavo ir poreikių komunikaciją, kad būtina kalbėtis, nes gyvenime būna įvairiausių pasikeitimų, kai reikia vienam labiau įsilieti į darbą, todėl būtina vienas kitą keisti ir apie tai kalbėti bei susiderinti.
Kaip ir darbe, taip ir šeimoje, jei norite turėti rezultatą, reikia ties tuo dirbti, skirti tiek laiko pasidalinimams, tiek pabuvimui drauge.
– Tai visgi pokyčiai tėvystės srityje – ar jie realūs ir ar jie vyksta?
– Naujausia literatūra, naujausi vykstantys seminarai kalba, kad keičiasi vaidmenys tėvystėje. Tačiau sunku dar suvokti, kaip tai pakeisti ir padaryti, todėl vyrauja daug pasimetimo, nes nauji įpročiai nėra suformuoti.
Nelengva pasirinkti, kaip teisingai elgtis ir kas yra teisinga vaikų auginime. Visi pokyčiai tėvystės srityje yra procesas, tačiau jie vyksta. ir tai rodo dalyvavusiųjų skaičius. Tačiau jie nevyksta staiga, tam reikia daug pokalbių ir pokyčių vėliavą nešančių.
Tačiau po konferencijos, dalyvavusiųjų galvoje jau yra pasėta mintis. Čia tikriausiai ir yra svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų atsakymų ieškotume savyje, savo šeimose.
O jei kas negalėjote sudalyvauti, mielai kviečiame tai padaryti, nes visi konferencijos įrašai yra patalpinti ir nemokamai prieinami Švietimo pažangos centro „Youtube“ paskyroje.
