Mėgstamiausio vaiko turėjimas yra didžiausias tabu, rašo portalas bbc.com, tačiau tyrimai rodo, kad dauguma tėvų iš tiesų jaučia didesnį palankumą vienam jų. Žinoma, tai gali sukelti didžiulę konkurenciją tarp vaikų, bet dauguma vaikų negali pasakyti, kas iš tikrųjų yra mėgstamiausias jų tėvų vaikas.
„Ne kiekvienas iš tėvų turi mėgstamą vaiką, bet daugelis turi, – sako Masačusetso universiteto medicinos mokyklos (JAV) psichiatrijos ir pediatrijos docentė Jessica Griffin. – Duomenys rodo, kad mamos palankiau vertina vaikus, kurių vertybės yra panašios į jos ir kurie labiau bendrauja su šeima, o ne tuos, kurie išsiskiria ambicingumu ar karjeros siekimu.“
Vieni tyrimai rodo, kad daugelis tėvų neabejotinai turi mėgstamiausius vaikus – nesvarbu, ar jie tai pripažįsta, ar ne. Nustatyta, kad iki 74 proc motinų ir 70 proc tėčių Jungtinėse Karalystėse taiko pirmenybę vienam vaikui.
Tačiau vis dar daugybei suaugusiųjų šia tema atvirauti nesinori, nes kituose tyrimuose, tik 10 proc. tėvų pripažino, kad turi mėgstamą vaiką. Tai rodo, kad daugumai mamų ir tėčių palankumo jausmas vienam vaikui išlieka griežtai saugoma šeimos paslaptis.
Pirmenybė – pagrandukui
Mėgstamiausio vaiko turėjimas tiesiogiai koreliuoja ir su jo gimimo eile lyginant tarp brolių ir seserų. Remiantis „YouGov“ apklausa, tėvai, kurie prisipažino turintys mėgstamą vaiką, rodė didžiulę pirmenybę šeimos pagrandukui. 62 proc tėvų, auginančių du vaikus, irgi pasirinko jauniausią. 43 proc. tėvų, auginančių tris ar daugiau vaikų, pirmenybę teikia paskutiniam vaikui, trečdalis renkasi vidurinį vaiką ir tik 19 procentai linksta į vyriausiąjį.
Klinikinė psichologė Sinajaus kalno ligoninėje Niujorke dr. Vijayeti Sinh teigia, kad jauniausio vaiko palankumas dažnai susijęs su socialiniais ir emociniais įgūdžiais, susijusiais su gimimo eiliškumu – kai tėvai įgyja daugiau praktikos augindami vaikus, jie geriau suvokia, kokią vaikystę nori suteikti vaikui ir kaip jį auklėti.
„Tėvai linkę teikti pirmenybę vaikui, kuris yra panašiausias į juos, primena jiems apie save arba atstovauja tai, ką jie laiko sėkmingu auklėjimu, – sako dr. V. Sinh. – Labiausiai tikėtina, kad jaunesnius vaikus augino tėvai, kurie, laikui bėgant ir patirčiai augant, labiau pasitiki savimi ir įgudo auklėti vaikus.“
Jaučiasi blogais tėvais
Nors tėvai dažnai turi mėgstamiausią atžalą, daugelis jaučia kaltę, nes žino, kad pirmenybės rodymas turės ilgalaikį poveikį jų vaiko savivertės jausmui. Susirūpinimas nėra visiškai nepagrįstas.
„Vaikai, augantys šeimose, kuriose jaučiasi, kad su jais elgiamasi nesąžiningai, gali patirti gilų nevisavertiškumo jausmą, – teigia dr. V.Sinh. – Jie gali jaustis nemylimi arba neturintys ypatingų bruožų bei savybių, kurių reikia, kad juos mylėtų kiti. Besijaučiant juoda šeimos avele, gali atsirasti baimių ir nesaugumo jausmo.“
Tačiau daugelio tėvų rūpesčiai yra perdėti – įrodymai teigia, kad turint mėgstamiausią, bet neparodant to kitiems vaikams, tai nedaro jokios įtakos.
Tiesą sakant, daugeliu atvejų vaikai gali net nežinoti, kad jų tėvai pirmenybę teikia savo broliui ir seseriai. Viename tyrime, kai buvo tiriami žmonės, pareiškę, kad jų tėvai turi mėgstamiausią vaiką, net keturi iš penkių teigė, kad jų brolis ir sesuo buvo „tas“ vaikas. Kiti tyrimai parodė, kad vaikai daugiau nei 60 proc. atvejų neteisingai nustato, kas yra mėgstamiausias vaikas.
„Nors atrodo, kad vaikai instinktyviai žino, kad jų tėvai turi mėgstamiausią vaiką ir kas tas vaikas, duomenys stebina, – sako psichiatrijos ir pediatrijos docentė J. Griffin. – Vaikai gali manyti, kad pirmagimis ar pagrandukas yra mėgstamiausias, tuo tarpu iš tikrųjų tėvai gali turėti skirtingų priežasčių, dėl kurių jis teikia pirmenybę, pavyzdžiui, vaikui, kuriam sunkiausia, arba vaikui, kuris yra labiausiai panašus į juos.“
Daugeliu atvejų vaikai neįsivaizduoja, kuriam broliui ar seseriai jų tėvai ar tėvai teikia pirmenybę
Doc. J.Griffin teigia, kad tai normalu ir tėvai neturėtų jaustis kalti, jei jaučiasi artimesni vienam vaikui, o ne kitam. Ji teigia, kad nors vaikai, kurie mano, kad yra mažiausiai mylimas vaikas, paprastai turi žemesnę savigarbą ir dažniau serga depresija, daugeliu atvejų vaikai net neįsivaizduoja, kuriam broliui ar seseriai jų tėvai ar tėvai teikia pirmenybę.
Galbūt tai, kas iš tikrųjų yra mėgstamiausias vaikas, nėra taip svarbu.
Myli ne mažiau
J.Griffin rekomenduoja tėvams ar vaikams, kurie mano, kad palankumas turi įtakos jų santykiams ar psichinei sveikatai, pasikalbėti su pediatru arba psichikos sveikatos priežiūros specialistu, bet tuo pačiu priduria, kad didžiąją dalį disbalanso galima pašalinti naudojant paprastas taktiką, parodantį rūpestingumą ir dėmesį.
Psichiatrijos ir pediatrijos docentė sako, kad nors tėvams nelengva pripažinti, kad kažkam jaučia stipresnius jausmus, bet jie tikrai nėr vieni. Dauguma mamų ir tėčių turi mėgstamiausius – ir tai gerai.
„Būna dienų, kai mums labiau patinka būti šalia vieno vaiko, o ne su kitu, dėl įvairių priežasčių, – sako ji. – Svarbiausia atsiminti, kad mėgstamo vaiko turėjimas nereiškia, kad mažiau myli kitus savo vaikus.“
Parengta pagal BBC inf.
