Gelbsti valstybinį sektorių
„Norėtųsi pabrėžti, kad ne vaikus ar tėvus rūšiuoja, bet kalba apie skirtingus sektorius ir darbo sąlygas“, – kalbėdamas „Žinių radijuje“ patikino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Jo nuomone privatus sektorius iš esmės yra lankstesnis – esant darbuotojų trūkumui, gali pasiūlyti geresnes sąlygas ar konkurencingesnį atlyginimą.
„Todėl dažnai viešasis sektorius nuo to nukenčia. Lieka neužimti etatai, trūksta specialistų, nes tas sektorius nėra konkurencingas. Todėl, mano akimis, kuriama papildoma priemonė tą sektorių gali daryti papildomai patrauklesnį“, – įsitikinęs politikas.
M.Lingės teigimu kritikams verta prisiminti, kad ši privilegija galima bus pasinaudoti vos vienerius metus, kol vaikui sukaks treji. Be to, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas tikisi, kad šis įstatymas yra pilotinis su perspektyva išaugti į platesnę apimtį.
Šeimų paketas – tik kai kuriems?
Seimo narys Linas Kukuraitis mano, kad didžioji dalis dirbančių privačiame sektoriuje tik patvirtintų, jog dabar sąlygos yra nelygios.
„Nekalbame tik apie sektoriaus gerinimą, o kalbame apie konkrečias šeimas, kurios gyvena šalia, augina vaikus kartu, o kai tenka grįžti į darbą – vieni turi keturių darbo dienų savaitę, kiti – penkių. Tas nelygumas greitai išryškės ir niekaip negalėsime pasiteisinti, kad vieni dirba biudžetinėje įstaigoje, kiti privačiam“, – pastebi politikas.
Jo nuomone, be reikalo buvo keičiamas Darbo kodeksas, nes šis reguliuoja visų darbuotojų darbo santykius, o ne pabrėžia skirtingų sektorių privilegijas, o pakeitimus buvo galima padaryti kitomis priemonėmis.
„Jei valstybė gali kompensuoti tas aštuonias valandas per savaitę tėvams, kurie grįžta anksčiau, tai kodėl valstybė negali kompensuoti ir privačiam sektoriui? – retoriškai klausė L.Kukuraitis. – Dabar turime pusiau skustą, pusiau luptą sprendimą. Gaila, kai Seimo pirmininkė garsiai išėjo su Šeimų paketu, bet šis paketas virto tik šeimoms, kurios dirba viešajame sektoriuje, o visos kitos šeimos liko su skyle sūryje.“
M.Lingė pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, kad papildomu laisvadieniu galės naudotis tik valdininkai, auginantys vaikus iki trejų metų. 32 valandų darbo savaitė priklausys visiems darbuotojams, kurie dirba valstybės ar savivaldybės įsteigtose įstaigose nuo slaugytojų iki mokytojų, darželio auklėtojų bei kiti.
Į radijo diskusiją įsijungęs klausytojas Linas suabejojo, ar nebus taip, kad privačiame sektoriuje dirbantys tėvai turės vesti vaikus į darželius, kai pačios auklėtojos bus pasiėmusios laisvadienį, nes turi mažą vaiką.
„Ar susikurs masinis dalykas? Taip, pasitaikys vienetai viename darželyje ir tik išimtinais atvejais bus sutapimų, bet tik tiek. Dar ir dabar yra iššūkis darželių vadovams, kai auklėtojos vasarą nori atostogauti vienu metu, bet jie ieško ir randa sprendimų. Tai darbo planavimo dalykai“ – kalbėjo M.Lingė.
Ateityje – visi mažiau dirbsime
L.Kukuraičio teigimu, dažnai stereotipiškai mąstoma, kad viešajame sektoriuje dirbti yra blogiau. Statistika rodo, kad sąlygos iš tiesų yra geresnės – čia vidutiniškai darbo užmokestis 100 eurų didesnis lyginant su privačiu sektoriumi, o minimalų atlyginimą privačiame sektoriuje gauna net 12 proc. darbuotojų, kai viešajame tik 3 proc.
„Kitaip sakant, pagal šitą įstatymą gaunasi taip, kad tie kurie dirba privačiame sektoriuje, uždirba minimalius atlyginimus ir augina vaikus iki trijų metų susimoka mokesčius valstybei, kuri valstybinio sektoriaus dalį darbuotojų išleisti 32 valandų darbo savaitei“, – ironizuoja Seimo narys.
Jo nuomone 32 valandų darbo savaitė yra sveikintina iniciatyva ir visa valstybė, tiek viešasis, tiek privatus sektorius, turi judėti šia linkme.
„Bet taip segmentuotai tai daryti yra klaida – pačios idėjos sugadinimas ir dalies visuomenės supriešinimas“, – teigė L.Kukuraitis.
L. Kukuraitis įsitikinęs, kad trumpėjanti darbo savaitė yra visų darbuotojų ateitis.
„Gerėjantis gyvenimas provokuoja daugiau dirbti ir uždirbti. Tai klausimas visuomenei, kokio produktyvumo mums užtenka? Mano nuomone, jau atėjo laikas Europai ir mums galvoti apie trumpesnę darbo savaitę visiems, ne tik daliai žmonių. Produktyvumas auga, o darbo savaitė kaip įstrigusi ties 40 valandų, taip įstrigusi“, – šyptelėjo Seimo narys.
Maistininkų profsąjungos vadovas Raimondas Tamošauskas pritarė, kad ateityje, darbdaviams optimizavus procesus reikės mažiau darbuotojų ir automatiškai trumpės darbo savaitė.
„O jei tai prasideda nuo tam tikrų grupių, nemanau, kad yra blogai“, – dalijosi nuomone R.Tamošauskas.
Pamiršti neįgaliųjų tėvai
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigė, kad jei asmenys galvoja, kad toks įstatymas prieštarauja jų Konstitucinėms teisėms, turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą.
„Jei kalbėtume apie Lygių galimybių įstatymą šis išskyrimas neturi diskriminacijos požymių, kurie būtų įtvirtinti šiame įstatyme“, – teigė B.Sabatauskienė.
Ji pasidžiaugė, kad Seime vis dažniau skinasi kelią priemonės kurios padeda darbuotojams derinti asmeninį ir profesinį gyvenimus.
„Tą vertinčiau pozityviai, bet kalbant apie šį konkretų Darbo kodekso pakeitimą gal yra keletas kabliukų į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pirma, tokios priemonės, akivaizdu, aktualios ne tik viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims. Kitas dalykas, jau eilę metų žmonių su negalia organizacijų atstovai kalba, kad mažėja arba sudėtingėja šeimų, kurios prižiūri negalią turinčius vaikus arba suaugusius asmenis, grįžimas į darbo rinką. Todėl svarstant apie priemones, svarbu pasverti kurioms grupėms labiausiai reikalingos“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolierė.
Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Ramunė Jurkuvienė siūlo išsiaiškinti, kas yra valstybės prioritetas - šeima ar darbdaviai.
„Jei mes galvojame apie šeimą, kaip valstybės pagrindą, ateities ir stabilumo garantą, tai pirmiausiai reikia pažiūrėti, kaip šeimai naudingiausiai. Ar dirba viešajam ar privačiam sektoriui šeimai neturėtų būti esminis skirtumas, – kalbėjo R.Jurkuvienė. – Man patinka mintis, kad tai pilotinis projektas ir jei į jį įsiklausysime galėsime jį tobulinti.“
