Skiriasi vis daugiau
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, tėvų skyrybos yra itin skaudus įvykis vaiko gyvenime, kurį padėti kuo lengviau išgyventi, visų pirma, turėtų patys tėvai.
Remiantis statistiniais duomenimis, pernai ištuokas įregistravo beveik 8 tūkst. porų. Lyginant su 2020 m. – ištuokų padaugėjo beveik 4 procentais. Šis procesas, deja, liečia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus, nes daugiau nei pusė pernai išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų. Nepaisant prigimtinės vaiko teisės turėti tėtį ir mamą, per pastarąjį dešimtmetį beveik 70 tūkstančių vaikų liko gyventi nepilnose šeimose.
„Vaikams žalą daro ne skyrybų faktas, bet pats skyrybų procesas, kaip jis vyksta“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai suteikia pagalbą ieškant kompromisų dėl vaiko priežiūros, išlaikymo ir auklėjimo.
Naujos kampanijos metu bus vykdoma švietėjiška veikla žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose bei socialiniuose tinkluose teikiant aktualią informaciją apie tai, kaip skyrybas išgyvena skirtingo amžiaus vaikai, kaip skyrybų procese apsaugoti patį vaiką, kokios teisės ir pareigos išlieka tėvams net ir po skyrybų
„Šios kampanijos tikslas priminti, kas skiriasi pora, vyras ir moteris, kurie nusprendžia nutraukti santykius, bet ne tėvai – tėvais savo vaikams liksime visą gyvenimą ar bent jau iki 18 metų, kai galėsime priimti bendrus sprendimus dėl kuriamų santykių“, – teigė tarnybos vadovė.
Pasak jos, tiek mama, tiek tėtis turi ir lygias teises, ir lygias atsakomybes prieš savo vaiką – abu turi dėti pastangas, kad būtų užtikrintas bendravimas su likusiu tėvu, rasti bendrus sprendimus švietimo, sveikatos ir ugdymo klausimais.
„Mes esame suaugę ir turime ieškoti geriausių sprendimų dėl savo vaikų, nes tai pažeidžiamiausias žmogus skyrybų metu“ – priminė I. Skuodienė.
Normalios šeimos nepamena
Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla ironizuoja, kad jo tėvai išsiskyrė anksti – 6 val. 15 minučių ryte, o iš tiesų, sūnų močiutei auginti abu tėvai paliko, kai jam buvo treji-ketveri metai.
„Skyrybų procesas manęs nepalietė, nes ir prieš tai nejaučiau, kad būtume šeima. Gyvenau su močiute – man tas gyvenimas neatrodė keistas, nesijaučiau kažką praradęs, nes mane tiek močiutė, tiek teta mylėjo. Pradėjau kreipti dėmesį tada, kai atsirado vaikų pašaipos, o devintoje klasėje net prieš naujas klasiokes slėpiau faktą, kad mano tėvai išsiskyrę, pasakojau, kad dirba Anglijoje, kaip tuomet buvo populiaru“, – prisimena Tomas.
Jis įsitikinęs, kad skyrybų šmėkla jam aktuali tapo tuomet, kai pats vedė ir susilaukė trijų vaikų. Knygą vaikams apie tėvų skyrybas parašęs kūrėjas prisipažįsta, kad pastaruosius kelerius metus su neigiamomis patirtimis tvarkosi lankydamas psichoterapiją.
Kol išsiskyrė – vaikas užaugo
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Vilma Sabaliauskienė pritarė I. Skuodienei, kad vaikus labiausiai žeidžia pats skyrybų procesas.
„Turėjome atvejį, kad skyrybos prasidėjo vos vaikus gimui, o baigėsi, kai jis pradėjo eiti į pirmą klasę. Kita šeima lyg ir susitarė dėl vaiko priežiūros, bet teisininkų pagalbos prireikė tuomet, kai sūnui sulaužius mokyklos spintelę abu tėvai nesugebėjo susitarti, kuris turi atlyginti nuostolius“, – istorijomis dalijasi V. Sabaliauskienė.
Ji pabrėžė, kad daugelis tėvų teigia, kad jam svarbiausi vaiko interesai, bet kiekvienas iš jų tuos interesus skirtingai supranta.
„Kiekvienas iš jų stengiasi įrodyti, kad yra geresnis ir pranašesnis: turi taisykles kada eiti miegoti, kiek žaisti su planšete ir neigdamas kito sprendimus nežodiškai rodo, kad kitas yra blogesnis. Visi įsitikinę, kad daro tai dėl vaiko, o vaikas atsiduria jų manipuliacijose. Atsiranda tėvų, kurie stengiasi patraukti į savo pusę žaidimais, atrakcijomis ir dovanomis. Kiti filmuoja, įrašinėja net matant pačiam vaikui ir taip sukuria tam tikrą priešpriešą“, – kalbėjo advokatė.
Užsienyje populiari lygiavertė tėvystė, kuomet išsiskyrus vaikai praleidžia pusę laiko pas tėtį, pusę – pas mamą, Lietuvoje dar tik skinasi pirmuosius kelius.
„Jaučiame tą kryptį, bet dar nedaug tokių teismų sprenidmų, kur pavyksta patvirtinti tą praktiką. Mūsų civilinis kodeksas patvirtina, kad esant šalių sutarimui, galima susitarti dėl tokios priežiūros, bet jei tėvai nesusitaria, teismas neturi teisės nustatyti dvi gyvenamąsias vietas, nes pagal mūsų reguliavimą vaikas turi turėti vieną gyvenamą vietą“, – paaiškino adovokatė V. Sabaliauskienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog tėtis ar mama, pas kurį gyvena vaikas, jo paties labui, turėtų sudaryti visas sąlygas kitam bendrauti su vaiku, nepaisant to, kur jie gyvena ir koks jų tarpusavio teisinis statusas. Siekiant rasti būdų bendravimo su vaikais klausimus išspręsti taikiai, galima pasitelkti ir vaiko teisių gynėjus, kurie pasirengę patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir bandyti ginčus išspręsti išsaugant darnius santykius bei pagarbą visiems šeimos nariams.
