Pataria įsivaizduoti tai su savimi
„Žmonės mažiau tolerancijos turi smurtui, daugiau atjautos skriaudžiamam vaikui. Žmonės reaguoja, skambina, praneša dėl patiriamo smurto ar sunkumų šeimoje. Vaikai domisi, praneša, tai matome pagal skambučius. Vaikai išskirtinai saugo savo tapatybę, savo šeimą“, – teigia I. Skuodienė.
Vaikų teisių pateiktos apklausos taip pat rodo teigiamą pokytį. Palyginus su 2020 metais 2022-tais augo respondentų, manančių, kad ausies užsukimas yra smurtas. Lrytas.tv korespondentai pasiteiravo, ką apie tai mano sostinės gyventojai ir atliko apklausą gatvėje.
„Smurtas“, – griežtai nukirto pirmasis praeivis.
„Smurtas, smurtas, nesmurtauti“, – įsitikinusi moteris.
„Reikia žodžiais auklėti“, – pataria vyriškis.
„Smurtas. Dabar viskas laikoma smurtu“, – ironizavo nepažįstamoji.
„Nežinau“, – suabejojo dar viena.
„Ausies užsukimas vaikučiui yra baisiausias dalykas. Dieve mano, kur tai matyta. Ar jūs norėtumėte, kad jums susuktų ausį“, – klausė inteligentiška ponia.
Tą patį patvirtino ir tarnybos vadovė.
„Tai yra smurtas prieš vaiką. Aišku, didžioji dalis visuomenės to dar nenori pripažinti. Įvertinkime situaciją, kad jeigu prieitų žmogus, vadovas ir man užsuktų ausį už netinkamai atliekamą užduotį. Tai kokie man jausmai kiltų? Tai ir nuvertinimas, ir fizinis skausmas“, – primena I. Skuodienė.
Tėvai turi ir pareigas
Nors minėta apklausa rodo, kad didesnė dalis atsakiusiųjų mano, jog situacijos, kai vaikas verčiamas pasirinkti gyventi su tėčiu ar mama, laikytina smurtu, visai kitokią situaciją atskleidė kalbinti praeiviai.
„Nesusidūriau, negaliu tiksliai atsakyti“, – teigė vienas jų.
„Manau, kad vaikas turėtų su abiem tėvais bendrauti“, – įsitikinęs vyriškis.
„Ne smurtas, nes tėvų skyrybų atveju vaikas turi pasirinkti, su kuo gyvens“, – kalbėjo moteris.
„Tai yra smurtas. Vaikas neturi galimybės bendrauti ir su mama, ir su tėčiu, turi būti sudarytos galimybės tam. Jei vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, nėra veikiama priešingai vaiko interesams, nėra kardomųjų priemonių, turi būti visos sąlygos prieinamos ir tas, kuris gyvena su vaiku, turi dėti visas pastangas, kad vaikas bendrautų su tėvu gyvenančiu skyriumi. Tėvai turi ne tik teises, bet ir pareigas bei atsakomybes“, – primena I. Skuodienė.
Smurto scenos kenkia
Kone visi kalbinti žmonės gatvėje mano, kad situaciją, kai vaikui miegant tarp vaiko tėvų kyla konfliktas yra smurtas, nes nukenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
„Šiaip reikėtų pagalvoti, kokios aplinkybės, kaip garsiai šaukia. Tai yra psichologinis smurtas“, – įsitikinusi kalbinta praeivė.
„Vaikas mato, viską girdi ir prisimins visą gyvenimą“, – paantrino kita.
„Vaikas yra smurto tam tikros įvykusio smurto scenos liudininkas yra patyręs psichologinį smurtą. Vaikas šioje situacijoje yra nukentėjęs“, – pabrėžė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Nepriežiūra – irgi smurtas
Nors apklausoje 58 proc. laikė smurtu tai, kai pastebimai nuo vaiko sklinda nemalonus kvapas, vaikas iki išnaktų žaidžia lauke su sezonui nepritaikytais drabužiais, sostinės gatvėse kalbinti praeiviai prieš vertindami būtų linkę gilintis į kontekstą.
„Jei tai yra kasdien, reiškia tėvai neprižiūri vaiko ir taip būti neturėtų, bet iš vieno atvejo spręsti nereikėtų“, – sakė vyriškis.
„Tiksliai nežinau. Gal čia vaiko stilius, ką gali žinot“, – suabejojo moteris.
„Tai viena iš smurto formų. Ji nėra dažnai nustatoma, bet tai smurto forma nepriežiūra. Svarbu vaiką prižiūrėti, aprengti, mokyti persirengti, laikytųsi higienos“, – teigė I. Skuodienė.
Menkina savivertę
Praeiviai kone daugiausiai dvejojo paklausti ar galima smurtu laikyti situacijas, kai tėvai išplūsta ir sumenkina vaiką, bet dauguma nutarė, kad tai smurtas.
„Kaip vadina, tokie ir tėvai“, – ironizavo praeivis.
„Nevykėliu nereikėtų vadinti, bet pabarti galima“, – teigė moteris.
„Žiūrint kokius žodžius naudoja tėvai, bet jei labai negražius – tada smurtas. Priklauso nuo konteksto“, – kalbėjo vyriškis.
„Gal tai tam tikras psichologinis smurtas. Galima gražiau susitarti, kad grįžtų laiku“, – įsitikinusi praeivė.
„Tai viena iš psichologinio smurto formų, kuri irgi lygiai taip pat pažeidžia vaiką, jo orumą, kai jis sulaukia skaudžių žodžių iš suaugusių artimų žmonių, kuriuos jis myli, nes tuomet priima tuos žodžius atvirai ir rimtai. Nėra taip, kad pasakei ir išsprūdo. Tikrai tie pasakyti žodžiai veikia tiesiogiai vaiko savivertę, pasitikėjimą suaugusiais“, – patikino I.Skuodienė.
Turime diegti atsakomybę
Pastebėjus kurią nors iš šių situacijų ar įtariant prieš vaiką bet kuria forma smurtaujant – nelikti abejingiems. Specialistai garantuoja, kad anonimiškumas garantuojamas.
„Pagrindinis kanalas į kur reikėtų kreiptis, tai Vaiko teisių linija – nemokama darbo dienomis nuo ryto iki 7 val. vakaro telefonu 8 800 10 800. Jei matote, kad smurto situacija čia pat už sienos ar prieš jūsų akis, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei situacija nėra įtempta šiuo metu, bet žinote apskritai apie ją, galite užpildyti elektroninėje erdvėje, vaikoteises.lt galima pranešti apie pažeidimą. Žmonės, kurie praneša, jei jie nori likti anonimiškai – tai gali pažymėti ir liks anonimiškais“, – pažada tarnybos vadovė.
Kalbant apie bausmes, svarbu įskiepyti vaikams, kad jie turi atsakomybes ir jų nesilaikant laukia atitinkamos pasekmės.
„Vaikai gerai žino savo teises, bet mes – tėvai, mokytojai, seneliai – esame atsakingi už atsakomybių ir pareigų įdiegimą. Mes turime susitarti taisykles, sutarti pasekmes, kas bus jų nesilaikant“,
Būti tėvais nėra paprasta, bet I. Skuodienė primena, kad kilus klausimams visada galima skambinti į Tėvų liniją telefonu 8 800 900 12 ir augti su savo vaikais.
