„Nežinome jau kur kreiptis ir ką daryti, atrodo visų mokytojų, pavaduotojų, direktoriais slenksčiai numinti. Mūsųsūnus trečiokas ir beveik kas savaitę sulaukiame auklėtojos skambučio, kad su juo nesusitvarkė klasėje. Jis triukšmavo, kitą savaitę mėtė popieriukus į mergaites, nedarė darbelių, kaip jam sakė. Jaučiame, kad kiti tėvai jau net kuždasi už nugarų per susirinkimus, kad reikėtų pašalinti sūnų iš mokyklos, nes kitiems trukdo. Su sūnumi kalbėjomės ne kartą apie tinkamą elgesį, mokytoja taiko įvairaus elgesio skatinimo programas, bet niekas neveikia. Sūnus skundžiasi, kad jam nuobodu, nieko nesupranta. Raida, pasak šeimos gydytojos – įprasta“, – rašo tėvai Rasa ir Dalius.
Situaciją komentuoja Vaiko teisių gynėja Dalia Dzimavičienė:
„Jeigu nuo mažens puoselėjate ryšį su vaiku ir jis yra ganėtinai tvirtas, sužinoti pakitusio vaiko elgesio priežastį jums tikrai pavyks. Tad tiesiog atvirai pasikalbėkite su vaiku ir mėginkite išsiaiškinti, kas nutiko bei kartu aptarkite, ką kiekviena iš jūsų galite padaryti, kad situacija pasikeistų.
Nors tėvai ar mokytojai dažnai susitelkia į įvairias skatinimo, o gal ir drausminimo priemones, tačiau svarbiausia juk yra sužinoti, kodėl vaikas elgiasi destruktyviai. Atminkime, kad vaiko netinkamas elgesys paprastai jau yra pasekmė tam tikrų jo sunkumų, o priežastis gali slypėti kur kas giliau. Tad jeigu norime vaikui padėti, būkime pasirengę tam skirti pakankamai laiko bei pastangų.
Viena iš destruktyvaus vaiko elgesio priežasčių, pavyzdžiui, gali būti kokybiško tėvų dėmesio stygius. Jeigu vaikui atrodo, jog tėvai nesidomi juo, jis gali pasirinkti tėvų dėmesį į save atkreipti lengviausiu būdu – per netinkamą elgesį, išdaigas.
Svarbu išlikti dėmesingais savo vaikui visais jo raidos etapais, o ypač – paauglystėje. Kalbėkime su vaiku apie tai, kas jam reikšminga, nevenkime su sūnumi ar dukra pasidalyti savo patirtimis. Pokalbyje stenkimės atliepkite visas vaiko emocijas, nes kai vaikas jausis tikrai išgirstas, jam bus gera dalytis su jumis išgyvenimais, gauti patarimą.
Siekdami atvirumo, drąsiai pasitelkite išmonę, nekasdienius sprendimus. Bene paprasčiausias būdas paskatinti atvirą pokalbį yra bendros veiklos, pavyzdžiui, stalo žaidimai, pasivaikščiojimas gamtoje ir pan.
Daug apie vaiką suprasite ir stebėdami jo santykius su bendraamžiais, tad lanksčiai sudarykite sąlygas namuose lankytis mokyklos bičiuliams, kitiems vaiko draugams, aptarę su vaiku, galite pasiūlyti jiems kartu su jūsų šeima praleisti laisvalaikį.
Jeigu situacija nesikeičia ilgesnį laiką, nes priežastis slypi mokykloje, o problema yra įsisenėjusi, aptarkite su vaiku galimybę keisti mokyklą, kartu paaiškinkite jam suprantama kalba, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių, nuo mūsų tikslų, pastangų jų siekiant ir gebėjimo patiems keistis.
Jei tėvams trūksta žinių kaip bendrauti su vaiku, reikalinga pagalba – jums gali padėti socialinis darbuotojas, psichologą ar kitas specialistas.“
Kilus klausimams taip pat kviečiame pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, arba parašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
