1. Puošnioji vaiva
Jais gali džiaugtis daugybė vakarinės bei centrinės Lietuvos gyventojų, dažnai aptinkamas ir pajūryje. Šis drugys gyvena lapuočių bei mišruose miškuose, dažnai Puošniąją vaivą galite sutikti jų pakraščiuose ar miško keliukuose, šalia dirbamų laukų.
Šis drugys pakankamai didelis – sparnų ilgis gali siekti net iki 7 ar 8 centimetrų, tačiau atpažinti tikrai lengva. Puošniosios vaivos patinėlių išskleisti sparnai stulbina violetiniu blizgesiu, o patelės – tamsiai rudos. Abiejų lyčių drugeliai taip pat yra pasidabinę dailiomis baltomis juostelėmis ir mažomis akytėmis ant sparnų.
Šių drugelių vikšrus ir kiaušinėlius galima aptikti ant drebulių ar juodųjų tuopų. Įdomu tai, kad šie drugiai, nors ir dažniausiai skraido aukštai tarp medžių, tačiau nusileidžia pasimaitinti druskomis, mirusių gyvūnų sultimis ar net mėšlu.
2. Citrinukas
Šis drugys yra plačiai paplitęs visoje Lietuvoje, aptinkamas pamiškėse, miško aikštelėse, žydinčiose pievose ir paupiuose. Citrinukų patinėliai – lengvai atpažįstami, mat būtent jie yra ryškios citrinos geltonumo spalvos, o patelės – blankesnės ir žalsvos.
Drugeliai yra maždaug 4-6 centimetrų dydžio. Šių drugių kiaušinėlius ir vikšrus galime rasti ant šaltekšnio ir šunobelės augalų lapų.
3. Pelkinis satyras
Jis gyvena didesnėse aukštapelkėse ir mėgsta tupėti ant pušų kamienų. Deja, šis drugelis randamas tik 14 skirtingų Lietuvos vietų tokių kaip Žuvinto, Tyrelio, Kalbarijos, Sidabrinės ir Čepkelių regionuose.
Šie drugiai visai mažyčiai ir jų sparnai siekia iki 6 centimetrų dydį, skraido dažniausiai gegužės mėnesį ir jų kiaušinėliai bei vikšreliai gali būti sutinkami ant miglinių augalų. Įdomu tai, kad Pelkinių satyrų dienos metu valgančių nesutiksite, nes jie tai daro naktį.
4. Naktinis drugys – Taškuotoji meškutė
Ji dažnai apsigyvena mūsų laukuose, pievuose ir sodybose. Drugys pakankamai mažas ir jo sparnai yra apie 4 centimetrų dydžio. Šie drugeliai kiaušinėlius dažnai deda ne ant vieno, o net ant dviejų augalų lapų – didžiosios dilgelės ar ūsnies, kuriais ir maitinasi išsiritę vikšrai.
5. Akiuotasis sfinksas
Jis, bene gražiausias Lietuvos sfinksas – ramybės būsenoje niekuo neišsiskiriantis iš kitų naktinių drugių savo ruda spalva, tačiau jei pamato priešą, pasistiebia ir išskleidžia rausvus užpakalinius sparnus su didelėmis juodai mėlynomis akimis.
Drugelių patinėliai yra šiek tiek mažesni už savo pateles – jų sparnai gali siekti iki 7-8 centimetrų ilgio.
Šie drugiai – nesimaitina, net neturi straubliuko, tad savo gyvenimą gyvena tik iš vikšro sukauptų maisto atsargų. Šių drugių vikšrus galime sutikti ant gluosnių ir drebulių, o drugelių leliukių – nepamatysime, mat vikšras leliuke virsta būdamas po žeme. Šis drugys sutinkamas beveik visoje Lietuvoje esančiuose spygliuočių, lapuošių ir mišriųjų miškų teritorijose ir šalia jų, krūmynuose, paupiuose ir paežerėse ir netgi gyvenvietėse, miestuose ar parkuose.
6. Naktinis drugys – tai Paprastasis marguolis
Jų galime sutikti daugelyje Lietuvos vietų, nes tai dažnas miškų ir pamiškių, pievų, paupių ir paežerių skraiduolis. Nors drugiai naktiniai – tačiau skraido jie dieną ir net ne apsiniaukiusią, o saulėtą. Ūkanotą dieną jie dažnai sutinkami ant buožainės žiedynų.
Drugelio vikšrus ir kiaušinėlius galime rasti ant įvairių laukinių dobilų, raženių ar kitų augalų – jis maistui nėra labai išrankus, tačiau lėliukė dažnai randama ant smilgos ar kito žolinio augalo.
Tikimės, jog jūsų pasivaikščiojimai Lietuvos pievomis ir miškais nuo šiol bus dar įdomesni ir galėsite savo keliones paįvairinti drugelių ieškojimu.
Daugiau apie drugelius - www.drugeliuparoda.lt
