Žiūri visi – atsakingų nėra
Pats svarbiausias saugaus elgesio vandenyje punktas yra nurodymas tėvams niekada nepalikti vaiko be priežiūros prie ežero, upės, tvenkinio, jūros ar namuose pastatyto baseino.
Kartais nelaimės nutinka ant kranto būnant ne vienam suaugusiam, bet, pasirodo, kiekvienas jų galvoja, jog vaiką prižiūri kitas šalia esantis suaugęs. Todėl patariama susitarti, kuris konkretus asmuo stebi vaiką vandenyje, o norėdamas nuveikti kažką kito įpareigoja kitą asmenį nenuleisti akių nuo mažylio.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, skendimas yra trečia pagrindinė netyčinių mirčių priežastis visame pasaulyje. Tai sudaro 7 procentus visų mirčių, kurių priežastis – įvairios traumos. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet nuskęsta apie 320 000 žmonių.
Mokėti turi plaukti visi
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė yra sakiusi, kad kaip turime išmokyti vaikus skaityti, taip privalome ir anksčiau išmokyti juos plaukti.
Nuo 2009 valstybė iniciavo programą „Mokausi plaukti“, kurią vykdo VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras. Pirmaisiais metais joje dalyvavo 1071 vaikas. 2019-2020 mokslo metais į projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ įsitraukė 8500 antrų klasių mokinių.
„Mūsų siekis – kad ne mažiau kaip 80 proc. šalies antrokų išmoktų plaukti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė. Mokymo plaukti pamokos vyksta 34 šalies baseinuose, joms skirta daugiau kaip 442 tūkst. eurų iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Sporto rėmimo fondo.
Vandenyje turi jaustis laisvai
„Įdomu tai, kad kiekvienas savaip supranta mokėjimą plaukti. Tėvams kartais atrodo, kad laikymasis ant vandens, kapstymasis „šuniuku“ ar „varlyte“ – tai jau plaukimas. Kartais tokioms nuotaikoms pasiduoda ir vaikai, jie tvirtina, kad viską moka, tik mama kažkodėl liepia lankyti baseiną. Tačiau mūsų, profesionalų, požiūris į tai, ką reiškia mokėti plaukti, yra kitoks“, – pasakoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) plaukimo trenerė Lina Miežienė.
Visų pirma, vaikas vandenyje turi jaustis laisvai. Jis turi gebėti išsikapanoti iš įvairiausių situacijų ir išlįsti į vandens paviršių, iškelti galvą virš vandens, plūduriuoti ir nuplaukti tam tikrą atstumą. Yra keturi sportinio plaukimo stiliai – peteliškė, kraulis, plaukimas nugara ir brasas krūtine – ir visais jais reikia mokėti plaukti, norint jaustis vandenyje visiškai laisvai.
Plaukimo pagrindas – plūduriavimas, kvėpavimas ir judesiai. Kaip ir statant namą, taip ir mokantis plaukti svarbiausia tvirti pagrindai. Mokant plaukti skiriama daug dėmesio ir laiko įvairiems judesių ugdymo pratimams vandenyje, naudojant pagalbines priemones – lenteles, kaladėles, vadinamuosius „makaronus“.
„Atliekame šias užduotis, kadangi siekiame ugdyti vaikų kinestetinį intelektą – tai gebėjimas valdyti savo kūną. Kuo daugiau judesių vaikas išmoksta, tuo geriau jis juos vėliau pritaikys gyvenime. Bet, patikėkite, daugybę vaikų reikia įtikinėti, kad ir Rūta Meilutytė plaukė su lentele“, – šypsosi L. Miežienė.
Štai pagrindiniai žingsniai mokantis plaukti:
- Priprasti prie vandens;
- Išmokti plūduriuoti;
- Išmokti judėti vandenyje;
- Išmokti taisyklingai kvėpuoti ;
- Išmokti plaukti.
Norintys gali mokytis ir vasarą
LVJC vaikus moko plaukti dvejuose baseinuose: mažajame kasmet užsiėmimuose dalyvauja apie 1000 dar tik besimokančių plaukti, o didžiajame įgūdžius tobulina apie 2200 jau plaukiantys vaikai ir jaunuoliai.
Dažniausiai į plaukimo treniruotes tėvai atveda 6-12 metų vaikus. Kadangi baseinų mažiau nei į juos telpa norintys plaukti dėl vietos į grupes siūloma pasirūpinti dar vasarą.
„Šios dienos ryte Mažajame baseine buvo sudarytos 895 sutartys, Didžiajame – 1984 sutartys. Laisvų vietų nuo rugsėjo prasidedančiam sezonui nors nedaug, bet liko apie 10–15 procentai“, – teigia LVJC specialistai.
Nesuspėjantiems plaukti mokytis per mokslo metus specialistai kviečia tai padaryti per vasarą – intensyvios treniruotės LVJC vyksta tiek liepą, tiek ir rugpjūtį.
