Individuali neišnešiotų kūdikių sveikatos priežiūra Lietuvoje dar siekiamybė

Nors Lietuvoje neišnešiotų ir sergančių naujagimių išgyvenamumo rodikliai aukšti, specialistai tikina, jog būtina tobulinti tolimesnę šių kūdikių sveikatos priežiūrą ir gerinti kokybinius vėlesnio gyvenimo rodiklius.

Siekiant pagerinti neišnešiotų ar sergančių naujagimių sveikatos priežiūrą, ją reikia individualizuoti.<br>D.Umbraso nuotr.
Siekiant pagerinti neišnešiotų ar sergančių naujagimių sveikatos priežiūrą, ją reikia individualizuoti.<br>D.Umbraso nuotr.
„Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento“, – įsitikinusi Asta Speičytė-Radzevičienė.<br>Renginio organizatorių nuotr.
„Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento“, – įsitikinusi Asta Speičytė-Radzevičienė.<br>Renginio organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 12, 2021, 3:13 PM, atnaujinta Feb 12, 2021, 3:13 PM

„Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento. Vasario pradžioje suorganizuoti mokymai Lietuvos ligoninių atstovams – tik vienas iš būtinų žingsnių, padėsiančių užtikrinti kokybišką ir tinkamą mažiausių šalies piliečių sveikatos priežiūrą nuo pirmos jų gyvenimo dienos“, – įsitikinusi Asta Speičytė-Radzevičienė, nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė.

Būtinas tėvų įsitraukimas

„Dabar įprasta, jog sergantį ar neišnešiotą naujagimį maudo slaugytojos, tačiau būtinas tėvų įtraukimas į kūdikio maudynes, sauskelnių keitimą ar kitas rutinines procedūras. Mat jis padeda padidinti naujagimio psichologinį stabilumą, užtikrinti saugų miegą ar net skatinti motinos pieno gamybą. Be to, tėvams dalyvaujant skausmingų procedūrų metu, palaikant akių kontaktą, laikant kūdikį už rankytės ar didesnį naujagimį glaudžiant prie krūties, jam mažiau skauda, todėl kūdikis patiria mažiau streso ir baimės“, – pasakoja programos mokymus vasario pradžioje Lietuvos ligoninių atstovams vedusi Inga Varen (Inga Warren), viena iš tarptautinės programos autorių iš Jungtinės Karalystės.

Ji tikina, jog siekiant pagerinti neišnešiotų ar sergančių naujagimių sveikatos priežiūrą, ją reikia individualizuoti: „Juk kiekvienas kūdikis yra kitoks, todėl nuolat stebint, kaip jis auga, bręsta, kaip vystosi jo jutimai, galima ne tik parinkti tinkamiausią miego bei poilsio režimą, bet ir gebėti atpažinti reakcijas į skausmą bei lietimą. Visa tai padeda užtikrinti saugią naujagimio aplinką, atliepiant visus jo poreikius.“

Mokymus apie šeimos ir kūdikių nervų sistemos raidą Lietuvos medicinos specialistams pirmą kartą šalyje organizavo neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Neonatalogijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadove prof. Dalia Stoniene. Mokymuose dalyvavo 40 medikų, tiesiogiai dirbančių su naujagimiais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

Įgytos žinios jau taikomos praktikoje

Pirmoji šalyje planingo šios tarptautinės programos įgyvendinimo ėmėsi LSMU Neonatologijos klinika – mokymuose dalyvavę medicinos specialistai įgytas žinias ne tik taiko praktikoje, bet ir yra sudarę veiksmų planą, kaip ir kada jas perduos savo kolegoms.

„Šie mokymai leidžia sveikatos specialistams atrasti teisingą santykį tarp neišnešioto ar sergančio naujagimio, medicinos personalo ir tėvų – tai labai reikšmingas aspektas psichomotorinei kūdikio raidai. Žinios, kaip tinkamai skaityti naujagimio siunčiamus kūno ženklus, pavyzdžiui, įvertinti naujagimio pozą, rankyčių padėtį, veidelio mimiką, širdies plakimą ir kitus aspektus padeda parinkti kūdikiui tuo momentu reikalingiausius sveikatos priežiūros sprendimus, kurie ilgainiui leidžia greičiau stabilizuoti kūdikį, apsaugoti ir skatinti jo smegenų vystymąsi“, – teigia LSMU Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasa Tamelienė.

Palankios ligoninės kūrimas

Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, tokių mokymų diegimas Lietuvos ligoninėse – tik vienas iš žingsnių, siekiant pagerinti naujagimių sveikatos priežiūrą:

„Mes privalome sistemiškai kurti naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę, todėl siekiame, jog nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ edukacinė nuotolinė platforma taptų įrankiu padedančiu sustiprinti medicinos darbuotojų ryšį su pacientais ir kolegomis, mažinti personalo emocinį „perdegimą“ ar net suteikti galimybę optimaliai profesionaliai atlikti savo užduotis“.

Planuojama, jog platformoje bus pateikiami praktiniai ekspertų patarimai specialistams, kaip elgtis krizinėse situacijoje su šeima, kaip bendrauti netekties, persileidimo atveju ar gimus neišnešiotam naujagimiui.

Pateikiamos rekomendacijos, kaip ir į kokias procedūras, kasdieninę naujagimio rutiną ligoninėje būtina įtraukti ir tėvus, kokią bendravimo taktiką su moterimi rinktis gimdymo metu, kaip skatinti „oda prie odos“ kontaktą bei kaip suteikti pagalbą „naujai“ mamai. Platformoje bus informacijos ir apie savipagalbos metodus – ką daryti, kai sveikatos specialistas yra perdegęs, kaip susigrąžinti jėgas, taikant trumpas sąmoningumo praktikas ir pan.

Nuotolinė edukacinė platforma www.auginulietuva.lt – tai neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, taip pat jau ne pirmus metus vykdančios projektą „Ankstukai“, įgyvendinamos nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ dalis.

Šeimos ir kūdikių nervų sistemos raidos (angl. The Family and Infant Neurodevelopmental Education (FINE)) programa pradėta įgyvendinti 2013 m. Roterdame. Daugiau nei 25 šalyse per septynerius metus šia programa paremti mokymai buvo vesti apie 200 kartų ir yra išversti net į 12 kalbų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.