Lėtinės vaikų ligos, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas ar alkoholinių gėrimų vartojimas, turi įtakos onkologinių ligų, traumų vystymuisi ir psichikos sveikatos problemų vystymuisi. Svarbiausia, kad šiai dienai šios problemos nesulaukia pakankamai mūsų visų dėmesio [1].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų manymu 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvensena, 20 proc. įtakos priskiriama genetikai, dar 20 proc. aplinkos poveikiui ir tik 10 proc. – sveikatos apsaugai bei medicinai [2].
2020 metų Lietuvos Higienos instituto atlikti tyrimai atskleidė, kad net ketvirtadalis vaikų nesijaučia patenkinti savo sveikatos būkle.
Šiame tyrime nustatyta, jog mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien, ne pamokų metu, mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, yra tik 13 proc.
Vos 45 proc. vaikų kasdien valgo pusryčius, o vaisius ir daržoves kiekvieną dieną valgo dar mažiau – vos trečdalis moksleivių [3].
Šie duomenys parodo, kad vaikų sveikos gyvensenos įpročiai yra itin skurdūs, o tai, be abejo, atsiliepia jų sveikatai bei vystymuisi.
2014 m. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos atlikti vaikų sveikatos patikrinimai parodė, kad net 83 proc. vaikų turi įvairių sveikatos sutrikimų ir tik kas dešimtas vaikas yra visiškai sveikas. Vaikus vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės sistemos sutrikimai: 29 proc. nustatytas mikroelementų – kalcio, natrio ar kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, kas penktam tiriamajam buvo sutrikusi skydliaukės funkcija.
Atlikus kepenų fermentų kraujyje tyrimus, kas dešimtam vaikui nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Idealūs bendro kraujo tyrimo rezultatai vaikų tarpe yra tapę retenybe, o 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas [4].
Panašus tyrimas buvo pakartotas 2018 m., tačiau rodikliai pasikeitė nežymiai. Nustatyta, kad 2014-2018 m. sergančių vaikų skaičius paaugo 1,4 proc.
Didžiausias ligotumo didėjimas nuo 2014 m. iki 2018 m. pastebėtas vertinant endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos veiklas [5, 6].
Tokia statistika gąsdina ir verčia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Nors prieš mokslo metus yra atliekamos būtinosios profilaktinės vaikų sveikatos apžiūros, tačiau jų metu, dažnu atveju, įvertinami tik bendri kūno rodikliai (pamatuojamas ūgis, svoris, kraujo spaudimas, atliekama kardiograma, patikrinamas regėjimas) ir atliekamas bendras kraujo tyrimas, kurio neužtenka, norint pilnai įvertinti vaiko sveikatos būklę bei identifikuoti lėtines ar besimptomes ligas.
Dėl šios priežasties tėvams rekomenduojama pasirūpinti savo vaikų sveikata ne tik kasmet prieš mokslo metus, bet taip pat papildomai dar bent kartą per metus atlikti išsamesnį sveikatos ištyrimą.
Didelė dalis vaikų neretai staiga paauga per metus keliolika centimetrų, būtent po to tokių augimo šuolių būtina atlikti išsamius tyrimus ir įvertinti sveikatos rodiklius.
„Antėja laboratorija“ šeimos gydytojų bei gydytojų specialistų komanda yra paruošę specialiai vaikams pritaikytas MINI, MIDI, MAXI kraujo tyrimų programas. Šie tyrimų komplektai padeda laiku pastebėti vaikų sveikatos rodiklių pakitimus, laiku suteikti reikiamą gydymą, pagerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti sveiką vaikystę bei ateitį. Vaikų sveikatos ištyrimas: svarbu atlikti negalima atšaukti. Tik nuo Jūsų priklauso, kur padėsite kablelį.
1. Sigita Burokienė, Ieva Kisielienė, Vytautas Usonis (2014), Integruota vaikų sveikatos priežiūra: tarptautinė patirtis ir rekomendacijos.
Prieiga per internetą.
2. SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS (2011), Mokyklinio amžiaus vaikų neinfekcinių ligų rizikos veiksnių profilaktika. ISBN 978-9986-649-40-3
3. Higienos institutas (2020), MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ GYVENSENOS TYRIMAS 2020 m. rodiklių suvestinė-ataskaita.
Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/tyrimai/2020/2020_vaiku_gyvensenos_rodikliu_suvestine-ataskaita.pdf
4. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija (2014). Kraujo tyrimų rezultatai rodo blogėjančią vaikų sveikatą.
Prieiga per internetą: https://www.visityrimai.lt/kraujo-tyrimu-rezultatai-rodo-blogejancia-vaiku-sveikata/
5. Higienos institutas (2020), Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai.
Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf
6. Higienos institutas (2020), Užregistruotų susirgimų skaičius pagal diagnozių grupes.
Prieiga per internetą: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=169
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Antėja laboratorija“.
