Tradiciškai atmintis skirtoma į ilgalaikę ir trumpalaikę. Darbinė (kitur vadinama veikliąja) atmintimi vadinama laikina mūsų minčių, kuriomis tuo metu naudojamės, laikymo vieta, rašo portalas intrepedednews.com. Čia laikomi duomenys gali patekti į ilgalaikę atminti arba ne.
Inžinerijos profesorė, kurios internetiniai kursai yra vieni populiariausių pasaulyje ir knygos „Mokymasis mokytis: kaip sėkmingai mokytis mokykloje nepraleidžiant viso laiko studijoms“ autorė Barbara Oakley, darbinę atmintį apibūdina kaip aštuonkojį, sėdintį mūsų priekinėje žievėje ir žongliruojantį kamuoliukų rinkiniu. Jame vienu metu gali būti apie keturis „rutuliukus“, kol jie pradeda kristi. Pasak jos, dėl darbinės atminties apribojimų daugelis studentų stengiasi laikytis kelių žingsnių nurodymų. Tai nėra dėmesio trūkumas, tiesiog jų darbinė atmintis nepajėgia „atsiminti“ kažko panašaus į penkių etapų procesą – nebent jie tuos veiksmus atliko tiek daug kartų, kad tai tapo įprasta, nereikalaujanti aktyvaus mąstymo.
Įgūdžio, kaip geriau įdarbinti savo veikliąsias smegenis, verta mokytis nuo vaikystės, tad ateityje bus lengviau mokytis ar įgauti naujų gebėjimų. Keletas patarimų, kaip tą ugdyti.
Išmokykite vaikus skaidyti
Išbandykite eksperimentą su vaikais, kad jie suprastų savo darbinės atminties paskirtį ir ribas. Paprašykite jų pakartoti trijų skaičių ar elementų seką(pvz., 1, 22, 3 arba bananas, braškės, obuolys). Jei jie sutelkia dėmesį, kai kalbate, tai greičiausiai bus lengva užduotis.
Dabar padidinkite seką iki penkių elementų. Daugeliui vaikų užduotis bus sunkesnė ir reikalaus daugiau susikaupimo bei protinio darbo.
Padidinkite seką iki 10 elementų. Daugelis vaikų negali ilgai prisiminti tiek naujų žodžių savo darbinėje atmintyje, nes neturi pakankamai „vietos“. Tikėtina, kad jie prisimins keletą pirmųjų ir paskutinių žodžių, bet pamirš tuos, kurie yra sąrašo viduryje – dėl tos pačios priežasties vaikai gali atlikti pirmą ir paskutinę užduotį, kurios jų prašote, bet pamiršta, kas buvo tarp jų.
Dabar pabandykite duoti vaikams skaičių eilutę, kurią jie jau gerai žino. Pavyzdžiui, pažįstamą 10 (jei su tarptautiniu kodu) skaitmenų telefono numerį. Tikėtina, kad jie galės prisiminti šį numerį ir dar keletą elementų, nes telefono numeris yra vienas „gabalas“, todėl užima tik vieną darbo atminties vietą.
Taigi vienas iš būdų pagerinti mūsų atminties talpą yra „skaidyti“: paimti informacijos dalis ir sujungti jas į didesnius vienetus, kurie susieja kartu.
Štai keletas sudėtingų strategijų, kurių galime išmokyti vaikus:
- Grupuokite informaciją pagal tipą arba kategoriją. Bandote prisiminti dinozaurų vardus? Pabandykite juos sugrupuoti pagal didelius mėsėdžius, mažus mėsėdžius, didelius žolėdžius, mažus žolėdžius.
- Rašykite savo užrašus skirtingomis spalvomis. Spalva gali išskirti kai kuriuos elementus. Galite viena spalva paryškinti konflikto priežastis, kita – pagrindines figūras. O galbūt, svarbios lygtys visada užrašomos violetine spalva jūsų pastabose.
- Fotografuokite užrašus akimis. Mūsų smegenys mėgsta nuotraukas ar iliustracijas, todėl paimkite informaciją ir nupieškite greitus eskizus, atspindinčius tai, ko mokotės – suskaidykite informaciją į vaizdinę formą.
- Naudokite mnemoninį metodą. Tai yra būdai, kaip geriau prisiminti kokią nors informaciją. Pavyzdžiui, daugelis vis dar skaičiuoja ant rankų krumplių, kurie mėnesiai turi 30, kurie 31 dieną. Arba išmoksta tam tikrą užšifruotą eilutę. Pavyzdžiui „Mano vienagaragis žalias mėgsta juoktis su undinės nuotrauka“, kas reiškia iš eilės išdėliotas planetas nuo mažiausios: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas“.
- Paverskite informaciją daina. Ar vis dar galite padainuoti savo vaikystės daineles? Sujungus žodius ir muziką akimirksniu atsiranda daina, kurią prisiminti daug lengviau.
- Paverskite mokslo informaciją istorija. Nesvarbu, ar studijuojate fotosintezę, ar kvadratinę lygtį, pabandykite tai paaiškinti kaip istoriją augintiniui, gyvūno iškamšai ar jaunesniam broliui ir seseriai. Istorijos iš prigimties yra įsimintinos.
Visa tai yra informacijos skaidymo metodai, kurių tikslas paimti atskiras informacijos dalis ir sugrupuoti jums įsimintinu būdu. Tada, kuomet mums prireikia šios informacijos, ištraukiame ją visą, o ne bandome prisiminti detales.
2. Išmokykite vaikus naudotis (protinėmis) vietomis ir (fizinėmis) erdvėmis
Prisiminti didesniam kiekiui informacijos labai padeda technika, vadinama „atminties rūmai“. Ši strategija panaudoja mūsų smegenų erdvinę atminti, kuri yra gerai išvystyti, kad palaikytų musų darbinę atmintį.
Kaip tai veikia? Nuspręskite, ką norite atsiminti. Pavyzdžiui, pirkinių sąrašą. Įsivaizduokite bananą ant grindų, miltus ir aliejų dengiančius virtuvės stalviršį, braškes vonios kriauklėje, česnaką tualete ir svogūnus vonioje.Kai norite prisiminti sąrašą, mintyse eikite per namus ir įsivaizduokite chaotišką sceną.
Dar vienas būdas panaudoti vietų ir erdvių galią, kad padidintumėte atmintį: nestudijuokite tik vienoje vietoje. Judėkite! Jei turite istorijos testą iš trijų skyrių, pabandykite studijuoti vieną skyrių savo kambaryje, kitą po medžiu ir trečią virtuvėje.
Fizinė aplinka taps dalimi to, kas užkoduota jūsų atmintyje, todėl, kai pasieksite konkrečią problemą, galite įsivaizduoti, kad po medžiu apžvelgiate tą pačią temą.
Kai vaikai kovoja su atminties reikalaujančiomis užduotimis – nuo matematikos faktų įsisavinimo iki eilėraščio mokymosi mintinai, jie dažnai pasijaučia kvaili, nors tai neturi nieko bendro su jų protiniais gebėjimais, o tiesiog trūksta atminties įgūdžių.
Parengta pagal „Intrepedednews“ inf.
