Tvarumas – tai atidumas jus supančiai aplinkai, įsiklausymas ir paprastumas. Tai ryšys su gamta, dėkingumas už tą vienintelę Žemę, kurioje gyvename ir suvokimas, kad tik jūsų sprendimai nulems, kokioje ateities Žemėje gyvens jūsų pačių vaikai. Juk jums rūpi, kad sekančioms kartoms paliktumėte kuo kvėpuoti, kur gyventi ir ką valgyti – deja, bet šiems ištekliams iškilusi labai reali išnykimo galimybė.
Tvaraus lietuviško vaikų prekinio ženklo „Mylu WEAR“ vadovė Jurgita Tautkienė dalinasi paprastai įgyvendinamais žingsniais, nuo ko pradėti tvarų gyvenimą auginant vaikus.
Asmeninis pavyzdys
Mažieji pasaulio stebėtojai pirmiausia mato jūsų asmeninį pavyzdį ir tai jiems daro didžiausią įtaką asmeniniam jų pasaulio matymui. Jeigu vaikas jus mato kaip geranoriškus gyvenimo kūrėjus ir gamtos saugotojus – tokiam vaikui nebus svetima pakelti nuo žemės kito šiukšlę, padėkoti ar užstoti silpnesnį. Jis gebės laisvai kurti ryšį su kitais, gyventi bendrystėje jam bus natūralu ir paprasta. Tokią kultūrą reikėtų vaikams diegti kuo anksčiau, tad jūsų asmeninis domėjimosi tvarumu indėlis yra pirmas šio gražaus kelio žingsnis, leisiantis priimti tinkamus sprendimus ir rodyti sektiną pavyzdį.
Kasdieninė rutina
Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų ir paprastų kasdieninių dalykų. Dienos eigoje kartu su vaikais darote daugybė paprastų procesų – perkate maistą, valgote, nešate išmesti šiukšles, renkatės ir perkate naujus daiktus. Darydami visa tai, kalbėkitės su vaikais apie gamtos išteklių tausojimą ir kartu klauskite – ar mums tikrai reikia dar vieno naujo daikto? O kam galime atiduoti senąjį? Ar jis pagamintas iš nekenksmingų sveikatai ir aplinkai medžiagų?
Taip šiukšlių išrūšiavimas gali virsti smagiu žaidimu, apsipirkimas vietiniame turguje – įdomia tyrinėjimo ekskursija, o gaminimas namuose – bendrystės laiku. Kasdien darydami tokius paprastus dalykus, jūs jau stipriai mažinsite savo neigiamą įtaką aplinkai.
Vietinė produkcija
Šeimoje atsiradus vaikams vartojimas natūraliai padidėja, tačiau svarbesnis šioje vietoje jūsų pačių požiūris į vartojimą – ar laukiantis vaikelio tikrai būtina pirkti visus naujus daiktus? O gal draugų vaikų amžius panašus ir galite daiktais mainytis? Juk vaikai auga taip greitai, o rinkoje vaikiškų prekių kainos išties nemažos. Jeigu reikalingas naujas daiktas, tuomet geriau rinkitės vietinę produkciją, natūralios sudėties daiktus, pirkite keliais dydžiais didesnius drabužius ir juos atlenkus ilgiau naudokite, rinkitės margus raštus ant kurių mažiau matysis sutepimo žymės ir reikės rečiau skalbti. Pirkite iš kūrėjų, kurie puoselėja tvarias vertybes, vykdo socialines akcijas.
Perkant maisto produktus rinkitės vietinius gamintojus. Savam krašte ir klimate užaugintos daržovės bei vaisiai mums, o ypač vaikams, patys tinkamiausi ir sveikiausi. O ką gi kalbėti apie gyvenimo kokybę, kai galite savomis rankomis kartu su vaikais daržoves užsiauginti patys. Nors ir prieskonių ant palangės.
Rekomenduotina pirkinius planuotis iš anksto (tiek brangius, tiek kassavaitinius maisto apsipirkimus – sutaupysite ir laiko, ir finansų), o apsiperkant naudotis daugkartiniais maišeliais.
Daiktų prikėlimas antram gyvenimui
Rinka mums kasdien siūlo pirkti vis naujus daiktus – nes didelė akcija, nes nauja mada. Neretai pamirštame, kad daiktas tiesiog turėtų atlikti savo funkciją. O jeigu nebeatlieka – gal galime jį sutaisyti, susiūti? Neretai vaikai turi savo mėgstamus žaislus, prie kurių prisiriša, o jiems sugedus, liūdi. Toks kartu su tėvais suremontuotas žaislas labiau džiugins, nei nupirktas naujas. Kartu klijuokite ir toliau skaitykite suplyšusias knygeles – taip vaikai ne tik mokysis tausoti daiktus, bet ir supras, kad nutikus nesėkmei, galima ieškoti sprendimo ir situaciją sutaisyti.
Nuo mažens pasakokite vaikams, kaip daiktai atsiranda, kiek žmonių turėjo įdėti darbo, kad jie atkeliautų iki mūsų namų. Suprasdami, kiek pastangų tai kainuoja, vaikai natūraliai bus linkę gerbti kitų darbą. Galite papasakoti apie gamybos procesą, sudėtį. Parodyti, kokią tai turi įtaką jų gyvenimui, gamtai. O nereikalingus daiktus paaukokite, mainykite – tegul jie tęsia savo gyvavimo kelionę ir nebūna išmesti po vieno karto. Juk jų pagaminimui reikėjo milžiniškų pastangų – gal išgauti medžiagą specifiniu būdu, gal siūti, dažyti, pakuoti, skraidinti lėktuvu ir pan.
Knygos ir filmai
Knygos bei filmai yra nuostabus vizualinis turinys, galintis paprastai vaikų kalba perteikti svarbias vertybes. Jeigu nežinote nuo ko su vaikais pradėti kalbėtis apie tvarumą – pradėkite nuo to. Šiais laikais jau turime daugybę puikios medžiagos apie atidumą mus supančiai aplinką, gamtos gyvenimą ir jos problemas, sveiką požiūrį į save. Štai keletas jų: knyga „Na ir karštis!“, knyga „100 dalykų, kuriuos tu gali padaryti dėl Žemės“, filmas „Wall-e: šiukšlių princo istorija“, filmas „Sengirė“, filmas „Žemė“.
Tvarios mados projektas – sektinas lietuvių pavyzdys
Augdami vaikai atvira širdimi patiria pasaulį, išjaučia visas emocijas. Jie laisvi, tyrinėjantys ir pašėlę. Tuo pačiu jiems rūpi, jie nori puoselėti ir saugoti pasaulį, kuriame gyvena. Taip vaikiškam prekiniam ženklui „Mylu WEAR“ gimė idėja visa tai apjungti drabužiuose, kurie ne tik leistų patogiai mėgautis nuotykiais, bet ir darniai atspindėtų augančios kartos vertybes, mažintų vartojimą bei saugotų planetą.
Analogų Lietuvoje neturinčio projekto tikslas – sukurti tvarų pajamų šaltinį, skatinantį Pagarbios Tėvystės filosofijos sklaidą šalyje. Būtent todėl „Mylu WEAR“ pardavimų pelnas skiriamas „Pagarbi Tėvystė“ projekto vystymui: skleisti praktiškas Pagarbios Tėvystės idėjas, organizuoti seminarus ir tiesiog palaikyti tėvus jų svarbiame ir labai atsakingame darbe.
