Tėvai turi domėtis
Pasak specialistės, tėvai turi aktyviai įsitraukti į vaikų vasaros laiko planavimą.
„Reikia padėti vaikams ir paaugliams paieškoti įvairesnių būdų, kaip leisti laiką, nei prie televizorių ar kompiuterių ekranų. O jei žinome, kad jie nuo jų neatsitrauks, būtina aptarti ką jie ten veiks“, – įsitikinusi I.Daniūnaitė.
Jos nuomone pagrindinis nepilnamečių saugumo garantas internete yra tarpusavio ryšys su vaikais, todėl tėvai turi domėtis, ką jie ten veikia, kas juos domina ir aptarti įvairias grėsmes, kaip netinkama ar gąsdinanti informacija.
„Svarbu mokyti tiek mažesnius, tiek vyresnius, kad jei susiduria su tuo, kas juos sutrikdo, jie turi jaustis saugūs tėvams apie tai pasisakyti. Pakalbėkite apie patyčias ar galimą seksualinį priekabiavimą elektroninėje erdvėje. Paaugliai neretai gauna seksualinio turinio žinučių iš nepažįstamųjų ar prašymų atsiųsti savo nuogo nuotrauką, tad jie turi iš anksto žinoti, kaip turi elgtis“, – pabrėžia psichologė.
Žinoma, dar daugybė tėvų nori barti vaiką „ko ten lindo“, bet iš tiesų reikėtų reaguoti kuo ramiau – ne su pasipiktinimu, bet su rūpesčiu.
„Mums svarbu kurti santykį su vaikais, kad jie galėtų ateiti mums pasipasakoti, o tai pavyks tik jei liksime ramūs“, – pabrėžia I.Daniūnaitė.
Pyktis konfliktų neišspręs
Pasiruošti tokiam pokalbiui turi ir tėvai, kurie neretai tiesiog emocingai reaguoja į sužinotą naujieną taip dar labiau sutrikdydami vaiką. Todėl apgalvokite, ką pasakysite vaikams, kaip brandžiai reaguosite.
Šiuo metu Paramos vaikams centras vykdo socialinę akciją „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“.
„Norėjome atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį, kaip mūsų elgesys ir bendravimas paveikia vaikų raidą. Svarbu sakyti daug teigiamų, skatinančių ir padrąsinančių žodžių, kuo daugiau leisti bendro laiko. Tiek buvimas kartu, tiek įkvepiantys žodžiai yra teigiamos patirtys, kurios įsirašo vaikų širdyse. Taip pat skatiname stebėti save kiek mes sakome kritikos, neigiamų dalykų, kiek neskiriame laiko vaikui“, – apie projektą papasakojo Ieva.
Gaila, bet dar atsiranda tėvų žodžiais menkinančių savo vaikus, lyginančių su kitais, primenant jog „tau vėl nepasisekė“, kaltinančių net už asmeninio gyvenimo nesekmės, vadinančių juos kvailiais. Tai labai neigiamai veikia vaikų psichiką ir pasitikėjimą savimi.
„Jei supykote ar jaučiatės nusivylę – geriau ir pasakykite taip, kaip jaučiatės jūs nei vertinkite vaiką. Jei atsitiko taip kad aprėkėte vaiką, pasakėte jam nemalonių žodžių, labai svarbu, kad suaugęs parodytų iniciatyvą susitaikyti, pasikalbėti ir atsiprašytų už savo elgesį, nes tai tikrai palieka emocinius randus“, – primena I.Daniūnaitė.
Labai svarbu sąmoningai sustabdyti save, jei jaučiate kylant pyktį, agresiją. Jei negalite susitvardyti, pasakykite vaikams, kad norite penkių minučių pertraukėlės ir į problemos aiškinimąsi grįžkite atvėsę.
