Šešerių metų mergaitė pralaimėjo Europos žmogaus teisių teismą: negalės turėti tėčio pavardės

Šešiametė iš Jungtinės Karalystės svajojo, kad jos pase būtų įrašyta tėčio pavardė, bet Europos žmogaus teisių teismas atmetė jos prašymą. Viskas dėl to, kad jos gimimo istorijoje dalyvavo net penki asmenys, rašo theguardian.com.

Šešiametė iš Jungtinės Karalystės svajojo, kad jos pase būtų įrašyta tėčio pavardė, bet Europos žmogaus teisių teismas atmetė jos prašymą.<br>„Unsplash“ asociatyvinė nuotr.
Šešiametė iš Jungtinės Karalystės svajojo, kad jos pase būtų įrašyta tėčio pavardė, bet Europos žmogaus teisių teismas atmetė jos prašymą.<br>„Unsplash“ asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-07-09 16:03, atnaujinta 2022-07-09 18:22

Mažylė britė gimė surogatinės motinystės būdu – svetima moteris buvo apvaisinta anonimės dovanota kiaušialąste ir biologinio tėvo sperma. Mergaitę šiuo metu augina tos pačios lyties vyrų pora, su byla laikomas susijęs ir surogatinės motinos vyras.

Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad mergaitės pageidavimas yra „akivaizdžiai nepagrįstas“, todėl jos gimimo liudijime nebus nurodytas biologinis ir vienas iš dabartinių tėčių, nors tuomet vyras neturi jokių teisių į dukrą.

Mergaitė su tėčiais norėjo įrodyti, kad Jungtinės Karalystės įstatymai pažeidžia jos teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį.

Šešiametė, byloje įvardijama kaip H, gyvena su savo biologiniu tėvu, žinomu kaip A, ir jo tos pačios lyties partneriu B. Taip pat ji nuolat bendrauja su surogatine motina, pažymėta kaip C ir jos vyru D.

Šiuo metu jos gimimo liudijime nurodyta, kad surogatinė motina, kuri ją nešiojo kaip embrioną, ir surogatinės motinos vyras yra jos „motina“ ir „tėvas“ pagal Jungtinės Karalystės Žmonių apvaisinimo ir embriologijos įstatymo taisykles.

Mergaitės byloje buvo teigiama, kad įstatymų dalys yra pasenusios ir pažeidžia jos teisę į savo tapatybę.

Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos įstatymas teigia, kad joks kitas asmuo neturi būti laikomas vaiko tėvu, nebent yra tėvų atsisakymas, kuris gali būti priimtas tik gavus besąlyginį vaiką pagimdžiusios moters ir vyro, kuris yra biologinis tėvas, sutikimą.

Mergaitės H atveju surogatinė motina ir jos vyras nesutiko atsisakyti tėvystės, todėl biologinis tėvas negalėjo būti pripažintas teisėtu mergaitės tėvu. Mergina gimė 2016 metais ir gyvena Londone.

2015 m. A ir B sudarė susitarimą dėl surogatinės motinystės su C ir D, susituokusia pora. C vėliau pastojo naudodama dovanotą kiaušinėlį ir A spermą.

Prieš gimstant mergaitei porų santykiai nutrūko, todėl surogatinė motina ir jos vyras iš pradžių nepranešė tos pačios lyties porai apie gimimą, kol jis buvo įregistruotas.

2016 m. gruodį šeimos teismo teisėjas nurodė, kad abi poros turėtų prisiimti tėvų atsakomybę už mergaitę.

Teismas priėmė įsakymą, kuriuo paskelbė, kad mergaitė turi gyventi su A ir B, kurie už ją turėtų priimti visus kasdienius sprendimus, taip pat sprendimus dėl jos išsilavinimo, gydymo ir „visų kitų tėvų sprendimų“. Taip pat, kad jos vardas būtų pakeistas į A ir B pavardes ir kad C ir D turėtų reguliariai bendrauti su ja ištisus metus.

Tad net jei mergaitė šiuo metu teisėtai gyvena su savo tėčiais, jos pase yra kita pavardė.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: prasidėjo išankstinis balsavimas