Tradiciškai šis gugavimas buvo laikomas tiesiog šalutiniu kūdikių, bandančių mankštinti burnos raumenis ir lavinti balsą, poveikiu. Naujasis tyrimas rodo, kad suaugusiųjų reakcija į šį burbuliavimą daro įtaką kūdikių supratimui apie tai, kaip jie turėtų reaguoti, kad galėtų tinkamai bendrauti.
„Kūdikio gugavimas veikia kaip įrankis, leidžiantis tyrinėti socialinį pasaulį ir išsiaiškinti, į ką atkreipti dėmesį“, – sakė tyrimo autorius, Kornelio universiteto Itakoje, Niujorke, psichologijos profesorius Michaelas Goldsteinas.
Jis su komanda nustatė, kad nuo labai ankstyvo amžiaus kūdikiai mokosi šių įgūdžių eksperimentuodami su suaugusiųjų atsakymais. Tėvų reakcija į jų gugavimą yra susijusi su kūdikio lūkesčiu, kad jo skleidžiami garsai gali paveikti kitus žmones.
Tyrimas, paskelbtas liepos mėnesio žurnale „Developmental Science“ ir jame buvo stebėtas 2 ir 5 mėnesių amžiaus vaikų elgesys su jų globėjais ir tyrimo eksperimentuotoju.
Po minutės žaidimo eksperimentatorius nustojo reaguoti į kūdikį ir dvi minutes su juo bendravo nutaisęs neutralų, nejudantį veidą. Atsakydami į tai, 2 mėnesių kūdikiai nepakeitė savo gugavimo. Tačiau 5 mėnesių kūdikiai reagavo intensyviau guguodami, po kurio sekė ramybės laikotarpis. Taip reaguoja ir suaugusieji, pažymi M. Goldsteinas.
„Kai liftas nepasirodo tada, kai manote, kad turėtų, greičiausiai paspausite mygtuką dar kartą arba paspausite visus kitus mygtukus. Esate nusivylęs, nes jūsų prognozė neišsipildė, todėl jūsų tiriamasis elgesys stiprėja – jūs darote daugiau dalykų“, – paaiškina jis.
Socialinės sąveikų numatymas yra pagrindinė smegenų užduotis. Šiais ankstyvaisiais etapais kūdikiai, kaip bendraujavimo naujokai, pradeda suprasti, ar jie patys sėkmingai tai daro.
Pažymima, kad išvados yra svarbios ne tik mažų vaikų tėvams, bet ir visiems, kurie domisi, kaip žmonės bendrauja vieni su kitais.
Parengta pagal „US News“ inf.
