Lietuvos Higienos instituto duomenimis, iš viso 2021 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 275 tūkst. įvairių traumų, kurias patyrusius teko hospitalizuoti. Iš jų – beveik 70 tūkst. nelaimingų atsitikimų ir traumų patyrė įvairaus amžiaus vaikai iki 19 m. – vidutiniškai po 174 per parą.
Daugiau kaip trečdalį (36 proc.) traumų sudaro pečių lanko ir rankos sužalojimai, 28 proc. atvejų patiriami klubų ir kojų sužalojimai, 23 proc. sudaro galvos traumos, kiek rečiau pasitaiko svetimkūnių padaryti sužeidimai, kaklo ir krūtinės ląstos sužalojimai, nudegimai. O draudimo įvykių statistika Lietuvoje rodo, kad nelaimingų atsitikimų šiemet fiksuojama penktadaliu daugiau nei pernai.
Artėjant rudeniui traumų daugiau
Utenoje dirbantis klinikos „InMedica“ traumatologas ortopedas Regimantas Jonas Žitkauskas sako, kad vaikų traumos ištisus metus išlieka aktuali problema, o įvairių sužeidimų tikimybė ypač išauga rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai po atostogų vaikai patys keliauja į mokyklas, pradeda lankyti sporto būrelius, o po pamokų turi daug laisvo laiko.
„Dažniausiai vaikai susižeidžia šokinėdami ant batutų, karstydamiesi po medžius, važinėdami dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis. O šaltuoju metų laiku nelaimingų atsitikimų padaugėja esant plikledžiui, taip pat daugiau traumų patiria aktyviai sportuojantys ir rizikuoti linkę vaikai. Pastebime, kad nemažai nelaimingų atsitikimų įvyksta, kai vaikai mėgina kartoti filmuose matytus triukus. Dominuoja rankų ir kojų traumos“, – vardina vaikų gydytojas.
Tačiau, jo vertinimu, būtų didžiulė klaida siekti, kad vaikai mažiau judėtų, nes judėjimo trūkumas sukelia daug ortopedinių problemų, neleidžia stiprėti raumenims. Gydytojas pastebi, kad tarp skirtingo amžiaus vaikų traumų daugiausia patiria mokyklinio amžiaus vaikai.
„Deja, sužalojimų visiškai išvengti nepavyks, todėl būtina vaikus mokyti saugumo taisyklių – taisyklingai kristi saugant galvą ir galūnes, nenardyti nepažįstamuose vandens telkiniuose, taisyklingai kelti sunkesnį svorį, laikytis eismo ir pasirinktos sporto šakos saugumo taisyklių, – aiškina vaikų traumatologas. – Jei vaikas sportuoja, patarčiau būtinai susipažinti su sporto būrelio treneriu ir įsitikinti, kad jis vaikų saugumui skiria prioritetą. Tik bendromis pastangomis galime sumažinti vaikų traumų skaičių ir jų sunkumą.“
Poreikis drausti vaikus vėl išaugo
Draudimo brokeriai pastebi, kad pandemijos metu tėvai buvo linkę rečiau drausti vaikus, tačiau atšaukus ribojimus ir vaikams sugrįžus į mokyklas ir būrelius, poreikis drausti atžalas nuo nelaimingų atsitikimų vėl auga.
„Labiausiai apie draudimą nuo nelaimingų atsitikimų prisiminti skatina didėjantis vaikų aktyvumas. Todėl dažniausiai draudžiami dešimtmečiai vaikai, taip pat – berniukai paaugliai. Pavyzdžiui, 13 metų amžiaus grupėje net 30 proc. daugiau apdraudžiama berniukų“, – pasakoja tinklapio draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Donata Norkuvienė.
Jos teigimu, sudarant nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, labai svarbu fiksuoti visus faktus, kurie apibūdina vaiką – tiksliai įvardinti jo gyvenimo būdą, laisvalaikio praleidimo formas, hobį, popamokines veiklas. Pasak D. Norkuvienės, tokios informacijos pagrindu sudaroma individualizuota draudimo sutartis, apimanti visas svarbiausias rizikas. Pavyzdžiui, jei vaikas po pamokų lanko futbolo treniruotes ir jų metu jis patirtų traumą, tai būtų draudžiamasis įvykis, už kurį priklausytų kompensacija. Be to, draudžiantis nuo nelaimingų atsitikimų, galima įtraukti į sutartį kritinių ir infekcinių ligų draudimą.
D. Norkuviene pastebi, kad siekiant užtikrinti pakankamą kompensaciją nelaimingo atsitikimo arba ligos atveju, verta pasirinkti didesnę draudimo sumą, nes išmokų dydžiai skaičiuojami kaip procentai nuo draudimo sumos, paprastai išvardinami specialioje lentelėje, priede prie sutarties.
„Pavyzdžiui, jei bus pasirinkta nedidelė draudimo suma, tarkime 3000 Eur, lūžus rankai išmokos suma bus tik apie 30 Eur. Mažai tikėtina, kad tokia suma padės kompensuoti traumos sukeltus nuostolius, – sako draudimo ekspertė. – Teisingai sudaryta draudimo sutartis gal ir nepadės išvengti nelaimingų atsitikimų, tačiau turi kompensuoti gydymosi ir papildomas išlaidas, užtikrinti galimybę pasirinkti geresnius vaistus, medicinos priemones, kokybiškesnę reabilitaciją.“
