Moteriai ir jos vyrui tai, kad jie turės dvynukus nebuvo staigmena – atlikus pagalbinį apvaisinimą buvo įsodinti du embrionai ir jie abu išgyveno. Labiau nustebino tai, kad pranešus artimiesiems ir draugams apie šią naujieną jie sulaukė vienodų dovanų – vienodos spalvos, vienodo rašto drabužių, identiškų meškiukų ar derančios tarpusavyje antklodžių.
„Pagalvojau, kodėl žmonės taip elgiasi? Taip, mes laukėmės dvynių, bet jie nėra vienas ir tas pats – niekada namanėme, kad jie turės vienodus charakterius ar pomėgius. Mano galva, susilaukti dvynių reiškė tik dviejų vaikų gimimą iš karto, o ne du vienodus vaikus“, – nuomone portale insider.com dalijasi Marah.
Vis dėlto, kai tapusi dvynukų mama ji suprato kodėl tiek daug kitų tokių mamų vertina tokį vienodumą. Jos kaimynai augina identiškus dvynius berniukus ir ji nė karto nėra jų mačiusi apsirengusių skirtingai. Jai pačiai vyro pusseserė, auginanti dvynukus atidavė daugybę tarpusavyje derančių drabužių. Pasirodo, yra net mergaičių ir berniukų dvynukų grupė, kurioje mamos dalijasi patarimais, kur rasti derančių skirtingų lyčių drabužių.
„Mano vaikams dabar 4 metai ir jie yra kiek įmanoma skirtingesni. Gal tai genetika, gal priklauso nuo to, kaip mes juos auginome“, – gūžteli pečiais mama.
Ji pamena, kad dar nėštumo metu lankė kursus, kuriuos vedė du suaugę broliai dvyniai. Pirmiausiai jie patarė neduoti panašių vardų, nes aplinkiniai tuomet maišo arba grupuoja. Taip pat reikėtų per gimtadienį pirkti du atskirus tortus, dainuoti dvi sveikinimo dainas kiekvienam vaikui kasmet keičiant kuris bus pirmas. Taip pat reikėtų neteikti kuriam nors dvyniui pirmenybės šaukiant vardu, kaip, pavyzdžiui, sakome Adomas ir Ieva.
Pasak mokytojų, dvyniai gali atrodyti vienodai, bet taip elgiantis su jais ribojamas jų vystymosi diapazonas: tai gali atimti jų individualumo jausmą ar net sukelti konfliktą.
Nors daugelis dvynių tėvų sako, kad jie linkę derintis dėl to, nes lengviau, M. Eakin tikina, kad jai paprasčiau turėti didelę drabužių komodą, kur visi drabužiai sudėti bendrai. Ryte vaikai turi pasirinkti marškinius iš A stalčiaus, o apatinę drabužių dalį iš B. Tai suteikia vaikams dėvėti tai, ką nori nepaisant jų lyties.
„Man netrukdo, jei mano dukra nori dėvėti dinozaurų marškinius, kuriuos nusipirkau, nes maniau, kad mano sūnui tai gali patikti. Jei mano sūnus karštą vasaros dieną nori vilkėti paplūdimio suknelę – ką jis darydavo būdamas mažylis – tai jo pasirinkimas“, – šypteli mama.
Ji teigia, kad pati į savo aprangą visą laiką žiūrėjo, kaip į savo asmenybės išraišką. Drabužiai pasakoja pasauliui, koks aš noriu, kad mane kiti matytų, kaip individą atskirą nuo vyro, darbo ar kitų dalykų. Todėl ir vaikai, gimę tą pačią dieną tai pačiai mamai, yra atskiros mažos būtybės turinčios unikalių simpatijų, mėgstantys skirtingas spalvas ir užsiimančios skirtingais pomėgiais.
Parengta pagal „Insider“ inf.
