„Taip siekiame apsaugoti vaikutį nuo nemalonių pojūčių, bet kiekvienas gydytojas pirmiausia įvertina rizikos ir naudos santykį prieš paskirdamas kokį nors tyrimą vaikui. Tad jeigu gydytojas tyrimą paskyrė, vadinasi, jis iš jo tikisi kažkokios informacijos, kuri bus reikalinga tolimesniam vaiko stebėjimui, ištyrimui ar gydymui“, – teigia medikė.
Ji paaiškina, kad kai imame kraują iš piršto ar kulniuko, kraujo mėginys paimamas iš smulkiųjų paviršinių kapiliarų. Tai yra labai plonos kraujagyslės su lėta kraujo tėkme, tad tokio kraujo daug surinkti tiesiog neįmanoma. Yra tyrimų, kurių atlikimui reikia gana nemažo kraujo kiekio, o jei tyrimai bus atliekami keli? Tada norint tokį kiekį surinkti iš kapiliaro reikia stipriai spaudyti galūnę, kad tas kraujas pribėgtų. Kas nutinka? Sužalojami aplinkiniai audiniai bei pačios kraujo ląstelės, gaunami netikslūs tyrimų rezultatai, o vaikutis verkia, nes jam nemalonu, tokia „maigymo“ procedūra užtrunka ilgai. Be to, ne visi tyrimai gali būti atliekami iš kapiliarinio kraujo.
Vena yra žymiai storesnė kraujagyslė, kraujo tėkmė joje geresnė, vieno dūrio metu galima pririnkti kelis mėgintuvėlius kraujo keliems skirtingiems tyrimams. Vienas dūris, procedūra greitesnė, rezultatai tikslesni.
„Svarbu žinoti, kad iš vieno kraujo mėginio negali būti atliekami visi tyrimai. Nes tam reikia skirtingų mėgintuvėlių su specialiai pripildytomis medžiagomis, tyrimus atlieka skirtingi analizatoriai su skirtingais reagentais, kartais net skirtingos laboratorijos! Tad kiekvienas užsakomas tyrimas keliauja atskiru keliu. Todėl, kai tik galima, mažam vaikui skiriamas kapiliarinio kraujo mėginys – dažniausiai tai būna bendro kraujo, CRB ar pH/elektrolitų tyrimas. Kitiems tyrimams dažniausiai reikia mėginio iš venos“, – pasakoja I.Kairienė.
Na, ir pabaigai vaikučių daktarė primena, kad jei kyla abejonių dėl tyrimo poreikio – kalbėkitės su gydytoju, o ėminio vietą leiskite parinkti specialistams.
Daugiau I. Kairienės patarimų: https://www.instagram.com/vaikuciu_gydytoja/
