Vaiko nutukimo problemą turi spręsti visa šeima: medikas šią ligą prilygino priklausomybei

Nutukimas yra liga, teigia VU Santaros klinikų medikai, kurie taip pat išskiria, kad priežastys yra labai skirtingos, o priklausomybė nuo maisto panaši į alkoholizmą. Kada diagnozuojama ši liga, kodėl nuo kūdikystės patariama atkreipti dėmesį į valgymą ir konsultuotis su gydytojais ne tik dėl to, kad vaikas nevalgus, bet ir dėl per gausaus valgymo, kokios nutukimo priežastys ir kaip ši liga gydoma kalba Santaros klinikų gydytojas vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas ir gydytoja dietologė Žana Antonova.

Skaičiuojama, kad nutukimu iki 2035 metų sirgs kas ketvirtas vaikas.<br>123rf nuotr.
Skaičiuojama, kad nutukimu iki 2035 metų sirgs kas ketvirtas vaikas.<br>123rf nuotr.
„Šiai dienai negalime paaiškinti, kodėl atsiranda nenumaldomas noras valgyti ir kodėl vienas šeimoje valgo tą patį ką ir kitas, bet vienas nutukęs, kitas ne. Kodėl taip įvyksta? Sunku pasakyti, bet priežasčių daug“, – pastebi V. Urbonas.<br>Nuotr. iš LR archyvo
„Šiai dienai negalime paaiškinti, kodėl atsiranda nenumaldomas noras valgyti ir kodėl vienas šeimoje valgo tą patį ką ir kitas, bet vienas nutukęs, kitas ne. Kodėl taip įvyksta? Sunku pasakyti, bet priežasčių daug“, – pastebi V. Urbonas.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Pasak dietologės Ž. Andonovos vaikų nutukimo pavojų nuo gimimo stebi ne tik jo tėvai, bet ir medikai – yra specialios lentelės, kuriose sulyginamas svoris ir ūgis, o gaunamas rezultatas procentais parodo grėsmę.<br>lrytas.lt archyvo nuotr.
Pasak dietologės Ž. Andonovos vaikų nutukimo pavojų nuo gimimo stebi ne tik jo tėvai, bet ir medikai – yra specialios lentelės, kuriose sulyginamas svoris ir ūgis, o gaunamas rezultatas procentais parodo grėsmę.<br>lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-03-18 09:16

Pasekmės lieka suaugus

Per pastaruosius 40 metų nutukimo problema tarp vaikų ir paauglių didėja. Skaičiuojama, kad iki 2035 metų vienas iš keturių sirgs nutukimu. Lietuvoje paskutinį kartą darytas tyrimas prieš 20 metų patvirtino, kad 22 proc. vaikų turi problemų su svoriu – 15 proc. turėjo antsvorį, 7 proc. nutukimą.

Santaros medikai patvirtina, kad nutukimo ligos ištakos prasideda dar vaikystėje.

„Visos ligos prasideda net ne gimus, o vaisiuje ir dėl to tiek daug kreipiame dėmesio į sveikatą per pirmas 1000 gyvenimo dienų skaičiuodami nėštumą ir pirmus dvejus gyvenimo metus. Ne išimtis ir nutukimas. Yra daug tyrimų atlikta, kuriuose teigiama, kad jei vaikas iki dešimties metų yra nutukęs, tai tikimybė jam būti nutukusiam suaugus yra apie 70 proc. Tie skaičiai gali kisti priklausomai nuo gydymo, kaip rūpinamasi tuo vaiku, bet tai verčia sunerimti“, – nuotolinėje transliacijoje kalbėjo prof. V. Urbonas.

Fiziologiškai riebalų ląstelės, vadinami adipocitai, didėja iki paauglystės ir tada jų skaičius sustoja, bet jos pradeda pūstis. Riebalai kaupiasi ląstelėse, kurios padidėję keliasdešimt kartų, nes žmogus prikaupia per daug riebalų – tiek atsargų jam nereikia ir jau tada kyla kitos sveikatos problemos.

Nutukimas yra liga

Pasak dietologės Ž. Andonovos vaikų nutukimo pavojų nuo gimimo stebi ne tik jo tėvai, bet ir medikai – yra specialios lentelės, kuriose sulyginamas svoris ir ūgis, o gaunamas rezultatas procentais parodo grėsmę. Labai svarbu vaikams netaikyti suaugusiems nustatytų kūno masės indekso (KMI) rodiklių

„Vaikams KMI skaičiuojamas kitaip nei suaugusiems, nes yra augimo kreivės pagal kurias irgi vertinama“, – šypteli medikė.

Pavyzdys, kad jei penkerių metų vaiko KMI yra 15, tai suaugusiam tai reiškia išsekimą, o mažyliui – nutukimą.

Labai dažnai nutukimas įvardijamas, kaip kūno savybė, išvaizda, bet ne kaip liga.

„Šiai dienai tarptautinis ligų klasifikatorius turi kodą E66, kuris ir vadinasi „nutukimas“. Nutukimas visame pasaulyje pripažįstama kaip liga, kuri turi savo komplikacijas, vystosi dėl įvairių faktorių ir buitinis patarimas mažiau valgyti, daugiau judėti ne visada veikia. Visuomenėje vis dar paplitusi nuomonė, kad tai apsileidimas arba net tinginystė, siūlymai „susiimti“, bet iš tiesų, ne tik tame esmė. Tai multifaktorialinė liga, yra daug įvairių veiksnių dėl ko vystosi nutukimas. Todėl kalbėti apie ligą, kaip apie paties vaiko apsileidimą yra neteisinga. Mes juk nekaltiname žmogaus, kad jis susirgo cukriniu diabetu ar vėžiu. Nevadiname jų cukrininkais ar vėžininkas – lygiai taip pat ir su nutukimu – turime sakyti, kad žmogus sergantis nutukimu. Elgdamiesi kitaip stigmatizuojame vaiką. Vaikai, kurie serga nutukimu, turi daug psichologinių problemų ir toks požiūris dar labiau blogina būseną – jie tada bijo sportuoti, gėda valgyti viešai ir pastiprina ligą, o tada namuose dėl emocinių dalykų persivalgo“, – požiūriu dalijosi Ž. Antonova.

Sunkiau svorį išlaikyti

Profesorius V. Urbonas primena, kad nutukimas gydomas kompleksiškai – maistas, fizinis aktyvumas ir įpročių keitimas.

„Pirmiausiai, noriu pabrėžti, kad gydosi visa šeima kartu, nes jei tik vienas vaikas valgys kitą maistą – tai sadizmas, o ne gydymas. Visi turi pasiryžti. Aišku, būna skundų, kad neskanu, bet aš tada primenu, kodėl atėjote pas mane? Tėvai linkę nusileisti vaiko norui, bet reikia prisiminti, kad nutukimas yra liga ir iš dalies ją galima prilyginti su bet kuria kita priklausomybe, kaip narkomanija ar alkoholizmas. Žinome, kad kai žmogus yra priklausomas, pats vienas retas kuris sugeba susiimti, padeda tik pagalba iš šalies. Jei ne genetiniai atvejai ar chromosomų anomalijos, daugeliui atvejų nežinome iš kur atsiranda nutukimas ir kodėl konkrečiai tas žmogus taip nori valgyti“, – paaiškina medikas

Dar viena iš galima priežasčių – žarnyno bioma. Prieš 20 metų buvo didelis sujudimas, kai liesai pelei persodinus storos pelės išmatas, plonoji nutuko. JAV užfiksuotas atvejis, kai sunkia liga sergančiai mamai persodintos dukros išmatos – liga pasitraukė, mama pagijo, bet susirgo nutukimu.

„Šiai dienai negalime paaiškinti, kodėl atsiranda nenumaldomas noras valgyti ir kodėl vienas šeimoje valgo tą patį ką ir kitas, bet vienas nutukęs, kitas ne. Kodėl taip įvyksta? Sunku pasakyti, bet priežasčių daug“, – pastebi V. Urbonas.

Jis pabrėžia, kad svorį numesti lengva, bet jį išlaikyti – ypatingai sudėtinga. Todėl reikia orientuotis į tai, kad tai ne trumpalaikė dieta, bet viso likusio gyvenimo racionas.

Maistas nei geras, nei blogas

Gydytoja dietologė Žana primena, kad vaikams ir paaugliams nėra skiriamos dietos. Aišku, tėvai nori stebuklingo recepto, bet galioja paprastos sveikatai palankios mitybos rekomendacijos.

„Svarbu kada aš valgau, ką valgau, kiek valgau ir kaip valgau. Pirmiausiai, valgymas turi būti reguliarus. Vaikams iki 12 metų rekomenduojama valgyti ne daugiau penkių kartų per dieną – trys pagrindiniai valgymai yra būtini ir priklausomai nuo dienos užimtumo, galėtų papildomai būti dar vienas didesnis užkandis ar du mažesni.

Kalbant apie maisto produktų pasirinkimą – reikia rinktis tokius, kurie būtų maistingi, atneštų ne tik energijos ir sotumo, bet ir maistinių medžiagų, kurių organizmui reikia virš 40-ties skirtingų per dieną. Užtikrinkime, kad vaikas gautų pakankamą kiekį sudėtinių angliavandenių, kurie yra ir skaidulų šaltinis – tai pilno grūdo gaminiai, taip pat baltymų iš mėsos, paukštienos, pieno produktų, kiaušinių ir augalinės kilmės gerųjų riebalų.

Labai svarbu pasirūpinti, kad vaikas kasdien gautų pakankamą kiekį daržovių, ko dažnai trūksta dažnai ir taip pat vaisių. Žinoma, būtini skysčiai – tai yra vanduo, o visa kita yra maistas. Net 30 proc. nutukimų susiję su vaisvandenių gėrimais“, – teigia Ž. Antonova.

Medikė prisipažįsta, kad vengia skirstyti maistą į gerą ar blogą, bet primena, kad reikia pasirinkti teisingą santykį, kad sveikatai palankių maisto produktų vaiko racione būtų daugiau tokio, kuris yra malonumas, o ne maistas.

„Mano nuomone, gydant nutukimą yra griežtos taisyklės. Kaip sveikstančiam alkoholikui pasiūlyti taurelę – visi žinome, kad ties viena jis nesustos. Klausiu paauglio, kuris visą gyvenimą serga celiakija ar jam netrūksta produktų su kviečiais? Jis man atsakė, kad nenori – nežino skonio ir net netraukia. Tai problema, kad jei mes leidžiame nutukusiam vaikui, kuris jau laikosi sveikatai palankios mitybos principų, savaitgalį pavalgyti ko jis nori. Jis vėl prisimena, kad skanu ir susimąsto, kodėl turi tuo mėgautis tik savaitgalį? Tėvai nemato, valgysiu ir kitomis dienomis“, – įsitikinęs V. Urbonas.

Jis primena, kad prieš maistą reikėtų išgerti stiklinę vandens, valgyti neskubant, sukramtant kąsnį bent 10–15 kartų ir valgio metu pasidaryti pertrauką – pavyzdžiui, nueiti pakalbėti telefonu, nes mes prikrauname skrandį greičiau nei ateina sotumo jausmas. Maistą verta dėti į mažą lėkštę, nes tada daugiau atrodo, nedaryti ilgų pertraukų tarp valgio, nes išalkus – prisikemšame.

Įsitraukti turi visa šeima

Nutukimą reikia gydyti kuo anksčiau, o ne tada, kai tenka šuntuoti kraujagysles, įsitikinęs V. Urbonas.

Vaikų nutukimo atvejais pagrindinės komplikacijos yra depresija, nepasitikėjimas savimi, nuotaikų kaita. Jei anksčiau tik suaugusiems buvo diagnozuojamas II tipo cukrinis diabetas, arteminė hipertenzija, padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, dabar šiomis ligomis serga ir vaikai.

„Savo vaiką reikia priimti visoks, koks yra, bet stebėkite, atlikite profilaktinį patikrinimą, konsultuokitės su gydytojais. Neveikia draudimai ar liepimai kažką daryti – svarbu visos šeimos įsitraukimas, todėl vakarieniaukite kartu, o ne prie televizoriaus ir malonumas bus ne maistas, bet bendravimas su šeima“, – pataria Ž. Antonova.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.