Pirmosios Lietuvoje – Šiaurės licėjaus mokyklos, įgyvendinusios šiaurietiškus ugdymo principus, vadovė Eglė Sidorova sako, kad fenomenų tyrinėjimu grįsto ugdymo tikslas – kuo geriau paruošti vaikus realiam gyvenimui ir jame kylantiems iššūkiams. Todėl didelis dėmesys skiriamas integruotam, patyriminiam ir ateities kompetencijų ugdymui.
„Stipri mokinių motyvacija ir įsitraukimas – tai visų mokytojų ir mokyklų vadovų siekiamybė. Fenomenų tyrinėjimui išbandėme platų priemonių spektrą: nuo Vilniaus miesto mokslinėse laboratorijose esančių 3D spausdintuvų ir lazerių iki įrankių, kuriuos rasite kiekvienos mokyklos klasėje ar kieme. Metodika patogi tuo, kad nereikalauja specialių priemonių ar pasirengimo, bet padeda pasiekti reikšmingų mokinių dėmesingumo pokyčių“, – tvirtino E. Sidorova, Šiaurės licėjaus įmonių grupės vadovė.
Anot E.Sidorovos, vaikai patys susidomi tokiu mokymusi, taiko įgūdžius iš skirtingų disciplinų, ugdo svarbius komunikacijos, kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei komandinio darbo įgūdžius. Mokykloje suomiška ugdymo praktika taikoma kiekvienoje klasėje nuo pačių mažiausių priešmokyklinukų iki vyriausiųjų mokinių.
Vadovė priduria, kad per aštuonerius veiklos metus mokykla jau sukaupė pakankamai gerosios ugdymo praktikos, kuria gali dalintis su Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirbančiais pedagogais. Todėl jau ketvirtą kartą mokykla kasmet organizuoja Fenomenų tyrinėjimo konferenciją „Litexpo“, į kurią susirenka ne tik licėjaus bendruomenė, bet ir kitų Lietuvoje veikiančių ugdymo įstaigų atstovai, švietimo ir ugdymo ekspertai.
„Fenomeninis ugdymas yra viena kūrybingiausių šiuolaikinio švietimo strategijų, neišvengiamai vedantis į vaikų atradimus. Vertinu, kad šiuolaikinės mokyklos renkasi šį drąsų sprendimą“, – dalijosi įspūdžiais mokslininkas, prof. Kristupas Sabolius, kuris taip pat yra knygų autorius, kūrybingumo mokyklos įkūrėjas, tituluojamas fenomenų ambasadoriumi Lietuvoje.
Šiemet konferencijoje mokiniai paruošė per 35 reprezentacinius stendus ir juose pristatė labiausiai pasisekusius savo klasės tyrinėtus fenomenus.
Pavyzdžiui, tyrinėdami reklamos fenomeną Lietuvoje, vaikai ieškojo atsakymų internete. Gautus atsakymus moksleiviai surašė minčių žemėlapiuose „Viskas, ką sužinojau apie reklamą“. Braižydami reklamos dažnio diagramas, vaikai nustatė, kokį kelią nukeliauja reklama, kol pasiekia vartotoją. Siekdami išsiaiškinti, kaip veikia socialinė reklama, vaikai nuvyko į gyvūnų prieglaudą, kur domėjosi, kaip galima skleisti žinią apie pagalbą keturkojams. Jaunieji ekspertai ir patys sukūrė socialinės reklamos pavyzdžių.
Fenomenų tyrinėjimu grįstas mokymasis (PhenoBL – phenomena based learning) atsirado 2016 m. per Suomijos švietimo sistemos permainas. Suomijos mokiniai kiekvienais metais pasirenka po vieną modulį, remdamiesi fenomenų tyrinėjimu grįsto mokymosi metodu.
