Pataria įsigilinti
Mokslo metų pabaiga ir vos už poros savaičių prasidėsianti vasara vaikams žada poilsį ir linksmybes, o tėvams tenka atsakinga užduotis – pasirūpinti, kaip ir kur vaikams praleisti kasmetines atostogas. Vaikų vasaros stovyklos yra vienas dažniausių pasirinkimų, nes kasmet jose dalyvauja apie 50 tūkst. vaikų, tai yra net 10 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Tik į ką suaugusiems atkreipti dėmesį renkant stovyklą vaikui, kokius reikalavimus turėtų išpildyti stovyklų organizatoriai, kaip pasirūpinti, jog atostogaujantys vaikai jaustųsi saugiai tiek fiziškai, tiek emociškai?
„Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką ir jo poreikius atitinkantį poilsį, stovyklą ir užimtumą. Vaikai džiugiai laukia vasaros atostogų, todėl tėvams tenka svarbi užduotis atrinkti vasaros stovyklas vaikams ir pasiruošti joms. Pastebėjome, kad vasaros metu auga pranešimų skaičius apie vaikų teisių pažeidimus būtent vasaros stovyklose“, – primena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Pasak jos, labai svarbu, kad abu tėvai, net ir gyvendami skyriumi, turėtų sutarti, kad ta vasaros stovykla tinkama jų vaikui. I. Skuodienė akcentavo, kad tėvai turėtų plačiau pasidomėti pačia stovykla ir ją rinktis ne dėl kainos ar nuolaidos, bet dėl to, kad ji tinkama jų vaikui.
„Įvertinkite, koks bus užimtumas, kas organizuoja, ar tai atitinka mūsų šeimos vertybes, ar vaiko raida ir gebėjimai yra to paties lygmens“, – pasakojo vadovė.
Taip pat nepamirškite paruošti vaikų stovyklai – Tarnybos vadovė pataria tėvams, jog mokydami vaikus apie pagarbų ir deramą elgesį su aplinkiniais, kartu jie turėtų ugdyti ir paties vaiko suvokimą apie save bei savo kūną bei priminti tam tikras saugumo taisykles. Pavyzdžiui, vaikas turėtų žinoti, jog kitų žmonių nemandagus bendravimas, žeidžiantys žodžiai, pokštai ir pajuokavimai, tampantys patyčiomis, prisilietimai ir veiksmai, kurie vaiką priverčia pasijausti nemaloniai ar jį žaloja – yra nepriimtinas elgesys, kuriam jis turi teisę pasakyti „stop“ ir parodyti, jog taip su juo elgtis negalima.
Vaikui saugumo gali suteikti ir žinojimas, jog įvairiose situacijose yra pasiruošę padėti artimieji arba kiti patikimi suaugusieji – stovyklų vadovai, įvairių organizacijų savanoriai, pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojai.
Stovykla – bendras projektas
„Vaiko stovykla turėtų atitikti būtent to vaiko gebėjimus ir interesus. Parinkite stovyklą konkrečiam vaikui – ne trečiokui ar devintokui, ne berniukui ar mergaitei, bet savo vaikui pagal jo pomėgius. Yra įvairūs kriterijai, bet tikrai galiu nuraminti, kad ne brangiausia yra geriausia ir ne pigiausia yra blogiausia“, – pabrėžia Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė.
Jei vaikas drovesnis, uždaresnis, reikėtų stovyklos, kur jis turės laiko pabūti vienas. Aktyviam vaikui netiks stovykla, kur teks daug laiko leisti prie stalo užsiimant meniniais darbeliai.
„Kartais tėvai galvoja, kad stovykla yra vieta, kur vaikas gali išmokti ko neišmoko per metus ar lavinti tam tikrą įgūdį. Pavyzdžiui, bendravimą skatinanti stovykla, gali padėti vienišam vaikui susirasti draugų, bet gali nutikti ir taip, kad ten jis pasijus dar vienišesnis. Pasikalbėkite apie savo lūkesčius, ko mes tikimės, ko vaikas nori – stovyklos pasirinkimas turėtų būti bendras projektas“, – pataria A. Kurienė.
Ji taip pat primena, kad reikia reaguoti į vaiko nuomonę ir būnant stovykloje, kai, pavyzdžiui, vaikai paskambinę skundžiasi, kad jiems nepatinka.
„Išgirskite ir pasidomėkite labiau – pasikalbėkite su vaiku, vadovais. Nebūtina bėgti su švyturėliais pasiimti vaiko, bet lygiai taip pat negalime to ignoruoti. Gal tai įveikiamas sunkumas, o gal tai smurtas? Linkiu tėvams būti atidžiais, rūpestingais, smalsiais – užduokite klausimus stovyklų organizatoriams ir būtinai sužinokite, informuokite vaiką, kur jis galėtų kreiptis pagalbos stovyklos metu“, – prideda centro vadovė.
Traumų vasarą padaugėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė prisipažino, kad sulaukia tėvų nusiskundimų dėl stovyklų sąlygų – neužtikrintas plotas, trūksta higienos priemonių, maudyklos įrengtos tam netinkamose vietose.
„Noriu kreiptis į stovyklų organizatorius ir paskatinti juos kreiptis į mus – patarsime, kaip užtikrinti saugos reikalavimus. Primenu, kad stovykloje turi dirbti tik sveiki darbuotojai ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą, turi būti pirmosios pagalbos rinkiniai“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė papildė, kad reikėtų pasiklausti ir kiek personalo dirbs su vaikais – jei 200 vaikų prižiūrės vienas žmogus didesnė tikimybė, kad atsitiks nelaimė.
Medikė pastebi, kad nuo balandžio mėnesių vaikų traumų skaičius išauga – dažniausios būna važiuojant dviračiu, paspirtukais, riedlente ar riedučiais, dūkstant batute. Daug sunkesnės traumos yra patiriamos vaikams važiuojant elektriniais paspirtukais, todėl gydytoja skatina tėvus būti itin atidiems.
„Kalbant apie traumas, kurios įvyksta vaikams poilsiaujant stovyklose ir gamtoje, galima išskirti kelias situacijas. Pirmiausia – neatsargus vaikų elgesys laužavietėse, kai nutariama palakstyti basomis po laužavietės pelenus, kurie vizualiai gali atrodyti užgesę, bet žarijų viduje dar išlikusi kaitra, kuri gali nudeginti ploną ir jautrią vaikų odą. Dar viena dažna traumų priežastis yra plaštakų nudegimai, liečiant karštas kepsnines ir įkaitusius iešmus. Prie dažniausių vasaros sezono traumų galima priskirti ir maudynes nežinomose vietose bei šokinėjimą į vandenį – kartais tokios neatsargios pramogos gali palikti skaudžias pasekmes visam gyvenimui“, – sako I. Sapagovaitė.
Gydytoja pataria tėvams ir vaikų vasaros poilsiu besirūpinantiems žmonėms prisiminti kelias esmines pirmosios pagalbos taisykles, kuriomis galima vadovautis nelaimės atveju, kol bus sulaukta medicininės pagalbos.
„Kokia trauma bebūtų – lengva ar sunki – vaikas nukrito, susižeidė, nudegė ar įsipjovė, yra keli pagrindiniai principai teikiant pirmąją pagalbą: visas traumas reikia nuskausminti, visoms traumoms tinka šaltis ir beveik visoms traumoms, išskyrus nudegimą, tinka imobilizacija“, – primena gydytoja.
Poilsiaujantiems su vaikais ji pataria visuomet turėti vaistų nuo skausmo bei kitų medicininių priemonių, kurios sudaro pirmosios pagalbos vaistinėlę.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
