Apie naujaisiais laikais plintančią sveikatos problemą ir ją turinčių vaikų mitybą kalbamės su aštuonis metus maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės „Confetti“ bei valgyklos visiems įkūrėja Aneta J.Borkovska.
– Alergiškų vaikų mityba: kokios alergijos dažniausiai pasitaiko? Kaip jas tėveliai gali pastebėti kuo anksčiau?
– Žmonėms, turintiems alergiją maistui, net ir labai nedidelis tokio maisto kiekis gali sukelti alerginę reakciją. Jos simptomai gali būti labai skirtingi – nuo švelnių iki labai sunkių, pasireiškiančių nuo kelių minučių ar net kelių valandų laikotarpyje. Alergija maistui dažniausiai apima šiuos simptomus: liežuvio, burnos ar veido patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, žemas kraujo spaudimas, viduriavimas, vėmimas, dilgėlinė, niežtintis bėrimas.
Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Jai užklupus pažeidžiamos kelios organizmų sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo. Būdingas anafilaksinis požymis – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų patinimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Taip pat gali prasidėti ir spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.
– Ar mityba gali būti alergijos priežastimi? Kokia tai mityba?
– Mūsų kolegė, dietologė Eglė Markovska pasakoja, kad alergija maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ji gali užklupti ir visai netikėtai. Galima valgyti vieną ar kitą produktą metų metus ir nejausti jokių simptomų. O štai vieną dieną tas įprastas produktas netikėtai gali sukelti alergiją.
Ilgainiui vaikai gali išaugti alergijas maisto produktams, tačiau alergija riešutams paprastai išlieka visą gyvenimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad suvalgius didelį kiekį tam tikro produkto pvz: mandarinų ir išbėrus, tai ne bus alergija. Alerginės reakcijos yra tik tos, kurių metu dalyvauja žmogaus imuninė sistema.
– Kokie produktai vertinami kaip labiausiai alergizuojantys ar netgi galintys iššaukti alergijas?
– Alergijos maisto produktams gali būti labai įvairios. Dažniausios: pieno ar glitimo turintiems produktams, kiaušiniams, riešutams, žuviai ir jos produktams. Kai kurios sėklos, sezamas, garstyčios yra dažnai pasitaikantys alergenai.
Dažnai namuose alergiško vaiko mityba skiriasi nuo namiškių. Pasidalinkite patarimais, ką daryti, kad vaiko patiekalai kuo mažiau skirtųsi arba kaip vaikui paaiškinti paprastai, kad skirtumas – nėra neigiamas dalykas.
Šiuo atveju, jei Jūsų vaikas turi alergiją, serga cukriniu diabetu ar bet kokia kita liga, kuomet reikia riboti tam tikrų produktų suvartojimą, siūlyčiau tų produktų atsisakyti visai šeimai. Pakaitalų šiomis dienomis yra labai daug, tad padėti vaikui ir maitintis visiems vienodai nesudarys didelių nepatogumų, o vaikas tikrai tai įvertins ir jam tą daryti bus lengviau. Svarbiausia tokiu būdu jis jaus didelį palaikymą iš šeimos.
– Ne vienerius metus teikiate maistą Vilniaus miesto ir rajono ugdymo įstaigoms. Ar per tą laiką pastebėjote vaikų mitybos pokyčius?
– Labai reiklūs mūsų mažieji ekspertai – jiems maistas turi būti ir gražus, ir skanus. Vaikai retai arba visai nevalgo jiems nepažįstamų produktų ar tokių patiekalų, kurių sudedamųjų dalių negali pamatyti bei identifikuoti. Jiems priimtinai patiekti sveiką maistą tikrai reikia fantazijos. Blynai yra mėgstamiausias vaikų patiekalas – turime specialų įrenginį – robotą, kuris, pagal mūsų sudarytas receptūras, pats kepa įvairius skanius bei sveikesnius gardėsius. Juos ruošiame be riebalų, kartais – be paprastųjų miltų arba su priedais, pavyzdžiui, špinatais.
Sunkiausiai vaikai valgo žuvį, todėl gudraujame! Pateikiant iš jos patiekalą, kartu pasiūlome citrinos, laimo, žalumynų, daigų, kad mažieji patys kažkiek galėtų prisiliesti prie gaminimo – išspausti sulčių ant žuvies gabaliuko, paragauti jį su žalumynais ir be. Mūsų vaikai žino, kuo naudinga yra žuvis!
– Kaip gimė mintis įkurti sveikesnio maitinimo įstaigą?
– Iš poreikio. Pati auginau ikimokyklinio amžiaus vaiką ir mačiau, kad tiek jis, tiek jo bendraamžiai mielai valgytų mėsytę, grikius, daržoves, kitus produktus, jei tik jie būtų aiškiai bei išradingai patiekti. Taip viskas ir prasidėjo.
Mums labai svarbi ingredientų kokybė, dirbame su ūkininkais, daug ką auginame patys. Žuvį jau daug metų perkame iš mažiuko tiekėjo, kuris verslą taip pat pradėjo iš poreikio – parduotuvėse neradęs norimos kokybės žuvies, ėmė ja prekiauti pats.
Ne kiekvienas virėjas moka skaniai ruošti maistą, laikytis aukštų higienos reikalavimų ir gaminti vaikams, todėl savo kolektyvą labai vertinu.
Esame ir vieni pirmųjų, pasiūlę ne tik pagrindinį dienos maistą be pridėtinio cukraus bei cheminių priedų, bet ir pradėję ruošti sveikesnius desertus. Vasaros metu turime tokią tradiciją – pasiūlome vaikams paragauti mūsų darbuotojų miške rinktų uogų!
Vaikams ne kartą ugdymo įstaigose rengėme įvairias edukacijas – pasakojome, kartu gaminome, rodėme. Tai tikrai pasiteisino ir dabar morkų šiaudeliai, pjaustyti sezoniniai vaisiai, žalumynai, natūraliai paruošta mėsytė ar blynai be miltų yra itin jų pageidaujami patiekalai. Vienu mėgstamiausiu vaikų receptu pasidalinsime su visais.
Sklindžių be glitimo receptas
- Kiaušiniai 3vnt.
- Varškė pertrinta 1 pakelis / 200g
- Vanilininis cukrus 1 arbatinis šaukštelis
- Agavų sirupas 2 valgomi šaukštai
- Kepimo milteliai 1 arbatinis šaukštelis
- Bulvių krakmolas 2 valgomi šaukštai
- Aliejus / į masę 2 valgomi šaukštai
- Druska 1 žiupsnelis
Ryžių dribsnių košė
- Ryžių dribsniai 3 valgomi šaukštai
- Vanduo pusė stiklinės verdančio vandens/ užplikyti
Gaminimas: Pirmiausiai, pasigaminame ryžių dribsnių košę – ryžių dribsniai užplikomi verdančiu vandeniu, brinkinama apie 15–20min,uždengus palaikyti. Ar verdami krosnyje, iki suminkštės, ir išbrinks, išvirti atvėsinami. Tuomet kartu su koše sudedami visi komponentai, išmaišomi su šluotele ar maišyklėje iki vientisos masės.
Masė gaunasi vientisa tirštos konsistensijos. Drėgnomis rankomis suformuojami apvalūs blyniukai paplotėliai, ant popieriaus sudedami taip, kad vienas su kitu nesiliestų. Kepami krosnyje 170°C apie 20min.
