Svarbus kiekvieno indėlis
„Šeimoje visi sutariame gyvendami po vienu stogu: nemėtome šiukšlių, maisto, nes suprantame, jog tai negerai. Kaip gyvename su šeima, taip darniai sutarti galime ir su visa aplinka: paukščiais, augalais, vabalais, žuvimis. Kalbant su vaikais tvarumo tema, būtina akcentuoti, kodėl svarbu gamtoje nepalikti šiukšlių, rusenančių laužų, kas yra ekologija“, – pabrėžė ekologė Edita Medeina.
Pašnekovės žodžiais, pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama užtvankų problemoms. „Anksčiau žmogus elgėsi lyg valdovas: nori – užtvenkia upę, pakeičia vagą, jam nerūpėjo, kaip dėl jo veiksmų nukenčia aplinka. Šiuo metu galima pasidžiaugti, kad situacija gerėja. Dėl tvaraus požiūrio į aplinką – vanduo švarus, ištekliai, ypač gėlųjų vandens telkinių, žuvų, atsistato“, – kalbėjo ekologė.
Akvakultūros specialistai taip pat nuolat edukuoja visuomenę ir pabrėžia, kad nereikia vien tik imti iš gamtos, bet būtina jai ir duoti. Nors neretai gyvūnai sulaukia daugiau dėmesio nei žuvys, bet svarbu akcentuoti, kad gamtoje vienodai svarbūs visi.
Akvakultūros, žuvivaisos specialistai sutaria – turime saugoti natūralią aplinką, telkinius, nykstančias žuvis, juolab kad su šiuolaikinėmis technologijomis, žiniomis, patirtimi, žmogus geba pats užsiauginti reikiamą kiekį žuvies, nereikia visko imti iš natūralių vandens telkinių.
Programą įgyvendinantys specialistai supažindina moksleivius su akvakultūra, kuri sprendžia ne tik apsirūpinimo vertingu maistu problemą, ji itin svarbi ekologiniu aspektu.
Dalyvavo įvairiose veiklose
Penktus metus vykstančios pažintinės žuvininkystės programos „Išauginta Europos Sąjungoje“ organizatoriai ir šiemet tęsė pažintį su žuvininkystės profesija ir jos perspektyvomis, kultūra, akvakultūros galimybėmis – viskas tam, kad moksleiviai ne tik susidomėtų, galbūt, būsima ir itin svarbia profesija, bet ir išmoktų atsakingai elgtis gamtoje.
Pavasarį įgyvendintos trys pagrindinės Programos veiklos: pažintinės pamokos su akvakultūros srities žinovais, pažintiniai edukaciniai renginiai ir išvykos į akvakultūros ūkius. Programoje dalyvavo 25 grupės 1–4 klasių ir 25 grupės 5–8 klasių moksleivių iš skirtingų Lietuvos miestų.
Pirmiausia atrinkti dalyviai gavo specialaus leidimo užduočių knygeles, iš kurių sprendė uždavinius paskaitose kartu su akvakultūros srities žinovais Justu Dainiu ir Egle Jakubavičiūte. J. Dainys apie akvakultūrą vaikams pasakoja jau ne vienerius metus, jo tikslas moksleivius supažindinti su ja ir pabrėžti, kodėl ji yra tokia svarbi gamtai ir žmonijai.
Vaikai, pašnekovo žodžiais, apie žuvis žino nemažai: atskiria moliuskus, krevetes, dumblius, dauguma žvejoja su tėvais – ne tik Lietuvoje.
Moksleiviams įdomu klausytis paskaitų. Vieni jų susidomi gyvąja gamta, kitus žavi technologijos, kurios taip sparčiai tobulėja, o pastaruoju metu dažnas akvakultūros ūkis yra taip puikiai automatizuotas, kad gali būti valdomas net iš kitos šalies. Gilindami žinias akvakultūros srityje, vaikai gali surasti kiekvienam įdomią ir patrauklią veiklą.
Paties J. Dainio kasdienybė – susijusi su žuvų tyrimais, tad vesdamas pamokas vaikams jis stengiasi praplėsti vaikų pasaulėžiūrą, pasidalyti savo žiniomis, sudominti. Galbūt, dalis jo paskaitas klausiusių vaikų susies savo ateitį su šia sritimi – nebūtinai taps ichtiologu ar augins žuvis, tačiau gal labiau domėsis tvariu gyvenimo būdu, daugiau rūpinsis gamta.
Balsių progimnazijos ketvirtos klasės mokytoja Jurga Jonušienė pabrėžė, jog vaikai yra smalsūs, ir tai džiugina. „Tikiuosi, kad pažintinėje pamokoje išgirsta informacija paskatins toliau domėtis akvakultūra, o, galbūt, nulems ir išsilavinimą ateityje, kad vėliau gautos žinios pasiektų kitus žmones“, – komentavo mokytoja.
Pasak pašnekovės, tvarumo ir gamtos saugojimo, ekologijos temos pamokose aptariamos kone kasdien. „Matau tokių pamokų naudą, nes vaikai žino paprasčiausius būdus prisidėti prie gamtos išteklių saugojimo: praktiškai visos vaikų šeimos rūšiuoja, renka šiukšles miškuose. Apie tai priminti ir nuolat kalbėti yra ypač svarbu, nes mūsų vaikai yra ateities piliečiai, kurių rankose yra žmonijos ir gamtos gerovė“, – neabejoja J. Jonušienė.
Domėjosi būsima profesija
Balandžio–gegužės mėn. Programos dalyviai vyko į mokymo įstaigas – akvakultūros ūkius, kuriuose rengiami akvakultūros ir žuvivaisos specialistai: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centrą ir Šilutės Žuvininkystės praktinio mokymo centrą.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas moksleivius supažindino su akvakultūros ar žuvivaisos ūkiuose veisiamomis ir auginamomis žuvų rūšimis, jų auginimo aplinka, žuvininkystės profesija, įvairiomis moderniomis galimybėmis bei technologijomis.
Jo nuomone, vaikams ypač įdomu, kaip žuvys auginamos uždarose apytakinėse sistemose, kaip jos auga, kokių žinių turėtų įgyti akvakultūros inžinerijos studentai, kad galėtų patys auginti žuvis. Vyresnius moksleivius domino čia atliekami moksliniai tyrimai bei jų rezultatai.
Aplinkos ir ekologijos instituto Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė moksleiviams pasakojo apie žuvų įvairovę, jų sandarą, kokiu būdu sužvejojamos žuvys, kodėl vis opesne problema tampa jų pergaudymas.
Taip pat kalbėjo apie žvejybą kaip hobį ir akvakultūrą kaip vieną sprendimo būdų, kaip galima atkurti pergaudytų žuvų populiaciją, kodėl saugant aplinką verta vartoti uždarose sistemose išaugintą žuvį.
„Vaikai smalsūs, su jais dirbti smagu, nes kartu galime prisidėti prie aplinkos tausojimo, o per vaikus lengva paveikti ir suaugusiuosius“, – svarstė dėstytoja.
Kaune apsilankęs Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos ketvirtokas Gustas Marčiukaitis pasakojo, jog įdomiausia jam buvo sužinoti apie skirtingas Lietuvos vandens telkiniuose gyvenančias žuvis, ypač apie nykstančias jų rūšis.
Kalbėdamas apie žuvininkystę ir akvakultūros specialisto profesiją, Šilutės Žuvininkystės praktinio mokymo centro vadovas Jonas Dyglys, pabrėžė, kad čia svarbus ne tik atidumas, kruopštumas, atsakingumas, sąžiningumas, bet ir meilė gamtai, energingumas bei išradingumas. Vaikai per žaidimus pasitikrina, ar akvakultūra galėtų tapti jų ateities profesija.
„Per ketverius metus ištobulinome programą, kuri tinkama jau pirmokams, nors mūsų centre mielai apsilanko ir darželių auklėtiniai, kurie susipažįsta su žuvimis“, – kalbėjo J. Dyglys.
Laukia Programos įgyvendinimo „kulminacija“
Rudenį Programoje dalyvavę moksleiviai bus kviečiami teikti paraiškas dalyvauti šios programos „kulminacijoje“ – baigiamajame kūrybinių darbų konkurse, kur jau visi dalyviai galės atskleisti ir pademonstruoti Programos įgyvendinimo metu įgytas žinias.
„Programos kulminacija – baigiamasis kūrybinių darbų konkursas, tam tikra prasme, yra šios Programos rezultatų indikatorius. Pateiktuose kūrybiniuose darbuose galime matyti, kas moksleivius labiausiai sudomino, kokių žinių jie įgijo, kokias problemas, susijusias su žuvininkyste ar akvakultūra, mokiniai pastebėjo dalyvaudami Programos veiklose.
Neretai Programos dalyviai kūrybiniu darbu pasiūlo tam tikrus problemų, susijusių su natūralių žuvininkystės išteklių tausojimu, sprendimų būdus. Tai tik patvirtina, kad Programa ne tik įdomi, bet ir naudinga. Tai yra tam tikras indėlis auginant ateities kartas“, – mintimis dalijosi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Mokymų organizavimo skyriaus vedėjas Alvydas Grigaliūnas.
Pažintinės žuvininkystės programą „Išauginta Europos Sąjungoje“ įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
