Pirmųjų klubo „Mama, Tėtis ir Aš“ stovyklų dalyviai, tuo metu jose „dalyvavę“ dar savo mamų pilveliuose, dabar į stovyklą atvažiuoja jau su savo mažyliais, o iš viso stovykloje susitinka bene keturios kartos. Šeimos savo vasaros atostogas derinasi prie stovyklos datos, kai kurie į ją atvyksta net iš užsienio.
Viena veikla keičia kitą
Rytas „Mama, Tėtis ir Aš“ stovykloje. Jau 86-ąjį gimtadienį netrukus švęsiantis stovyklos įkūrėjas gydytojas Romualdas Šemeta triskart sušvilpia švilpuku, taip į mankštą sukviesdamas būrį vaikų.
Mažieji atlieka užduotis ir pratimus, kurie lavina jų laikyseną, pusiausvyrą, koncentraciją. R.Šemeta sako, kad taip ne tik stiprinama fizinė forma, bet ir mažinama patempimų, traumų tikimybė.
Taip visi rytai stovykloje prasideda mankštomis mažyliams, paaugliams ir suaugusiems. O po to jau „užsikuria“ visos kitos kūrybiškos ir pritaikytos įvairiausio amžiaus vaikams bei suaugusiems stovyklos veiklos.
Popietinėse kūrybiškumo valandėlėse vaikai prisiliečia prie meno pasaulio, mokosi įvairių rankdarbių. Vakarop dalyvius kviečia įvairūs sporto šakų užsiėmimai, pažintiniai žygiai, meditacijos, pasakų skaitymai, dainų vakarai ir naktiniai kino seansai.
Stovyklos nebeįsivaizduojamos be tradicinių renginių: protų mūšių, naktinių žygių su pasakų personažais, orientacinio bėgimo, futbolo žvaigždės turnyro, blynų šventės.
Stovyklos renginių „repertuare“ – ir originalios keptuvių svaidymo ar pasagų mėtymo varžybos, putų fiestos, žvejų varžytuvės.
Visi: vyrai ir žmonos, tėčiai ir mamos, seneliai, net proseneliai ir, be abejo, įvairaus amžiaus mažieji, mokosi būti šalia, suprasti vieni kitų poreikius, dovanoti dėmesį šalia esančiam žmogui.
Sėkmės pagrindas – savanorystė
Tai – viena pirmųjų stovyklų Lietuvoje, kurioje visi šeimos nariai kartu ne tik poilsiauja, bet ir turi galimybę užsiimti prasmingomis veiklomis.
Organizatoriai įsitikinę, kad stovyklos sėkmės pagrindas – savanorystė. Visą veiklų programą sumano ir įgyvendina patys stovyklautojai – organizuoja mėgiamų sporto šakų treniruotes ar varžybas, kūrybinius užsiėmimus.
Stovykloje auganti vaikų karta sėkmingai ima pavyzdį iš suaugusių ir kuria bei įgyvendina jau savo sumanymus. Todėl čia neretai pritrūksta laiko pasyviam poilsiui.
Į stovyklą atvykstančios šeimos sako neieškančios komforto – pakanka miško prieglobsčio, ežero ir galimybės stovyklauti visiems kartu.
Susidūrė su nerimą keliančia realybe
Šią vasarą stovykla šeimoms „Mama, Tėtis ir Aš“ vyksta jau 30-ą kartą. Pasakodami apie stovyklos istoriją, stovyklautojai su pagarba ir dėkingumu mini stovyklos įkūrėjus Romualdą Šemetą ir jo kolegę Kristiną Kirijenko, kurie švelniai vadinami Seneliu ir Motule.
Akušeris-ginekologas R.Šemeta prisimena, kad prieš keletą dešimtmečių dirbdamas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose susidūrė su nerimą keliančia realybe – daug šeimų stokojo žinių, kaip tinkamai pasiruošti gimdymui ir teisingai auginti vaikus.
Lietuvai, išsivadavus iš Sovietų Sąjungos jungo, atsirado galimybių susipažinti su Europos ir JAV mokslininkų darbais, parsivežti naujų patirčių iš stažuočių užsienyje. Taip gydytojas R.Šemeta ir akušerė K.Kirijenko tapo pirmosios Lietuvoje veikiančios Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos įkūrėjais.
Daktaras sako dar šeimų švietimo programos įgyvendinimo pradžioje supratęs, kad reikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių užsiėmimų. Taip 1994 metais gimė teminės vasaros stovyklos idėja, kuri ir buvo įgyvendinta.
Nuo tada stovyklos rengiamos kasmet, jose nuolat dalyvauja bent po kelias dešimtis šeimų, į šią šeimų bendruomenę yra įsijungusi ir ne viena daugiavaikė šeima.
Tapo reiškiniu šeimų gyvenime
Pirmus trejus projekto „Mama, Tėtis ir Aš“ metus šeimų stovyklautojai rinkdavosi Druskininkų rajone, o nuo ketvirtųjų – šešiolikai metų jaukiai įsikūrė prie Molėtų, Malkėsto ir Bebrusų ežerų kaimynystėje.
Artėjant dvidešimtmečiui, šeimos priėmė iššūkį ir nauja susitikimų vieta pasirinko Sarių ežerą, esantį Švenčionių rajone. Po to sekė trumpas vienų metų sustojimas Aukštadvaryje, Traukų rajone. Ir štai jau šešetą metų stovyklautojai susiburia Tytuvėnuose ant Bridvaišio ežero kranto.
Šiandien jau sunkoka suskaičiuoti, kiek berniukų ir mergaičių, galima sakyti, užaugo stovykloje. Stovyklautojai įsitikinę, kad „Mama, tėtis ir AŠ“ stovykla tapo reiškiniu visuomeniniame šeimų gyvenime ir šio fenomeno tęstinumo, jų žiniomis, dar niekam nepavyko pakartoti.
Bene geriausiai trijų dešimčių istorijos vingius žino stovyklos signatarės ir pastaruosius 16 metų šiai stovyklai vadovaujančios Daiva Statkevičienė ir Lina Venslovaitė. Abi pirmoje stovykloje dar tik laukė savo pirmagimių.
Čia norisi sugrįžti
D.Statkevičienė pasakoja, kad ši stovykla yra svarbus jų šeimai vis dar besitęsiantis įvykis.
„Man ši stovykla – lyg laiko tėkmės rodiklis. Pirmą kartą atvažiavau besilaukdama pirmagimės. Abi dukros užaugo kasmet dvi savaites praleisdamos su šeimomis, kurioms toks aktyvaus laisvalaikio leidimas kartu – lyg kasmetinis ritualas, visiems metams „užkraunantis“ šilumos, artumo, bendrystės ir idėjų.
Kažkuriuo metu atrodė, kad išaugom. O tada, vėl nauja pradžia, atvažiuoju čia su anūkais, kuriems vėl norisi parodyti, kad šeima ir laiko leidimas kartu, pačių įvairiausių veiklų išbandymas ir patyrimas – ypatinga vertybė.
O tai daryti tokiame bendraminčių būryje – neeilinė galimybė. Čia norisi sugrįžti“, – sako D.Statkevičienė.
Pakeitė požiūrį į vaiko auginimą
L.Venslovaitė džiaugiasi, kad galėjo semtis patirties iš stovyklos įkūrėjų R.Šemetos ir K. Kirijenko.
„Jie buvo nuolat atsinaujinančios energijos šaltinis. Visada kupini idėjų, svajonių, gyvenimo tikslų, kuriems įgyvendinti – per maža laiko paroje ir metuose.
Jų išdalintą šviesą norisi paversti stipria šios bendruomenės energija ir grąžinti atgal, nes sulaukus garbaus amžiaus labai svarbu, kad jų padaryti darbai būtų tęsiami ir įprasminami.
Gavome didelę gyvenimo dovaną, galėdami pažinti šiuos žmones ir tiek metų būti šalia. Asmeniškai man buvo labai svarbu, kad jau pirmos stovyklos metu jie kardinaliai pakeitė mano požiūrį į kūdikio maitinimą, vaiko auginimą, mankštinimą ir kt.
Tai buvo labai svarbios pamokos, padėjusios išvengti daugelio klaidų. Pirmoje stovykloje, dar besilaukiant kūdikio, taip pat buvo labai svarbu matyti, kaip tos žinios veikia praktikoje.
Tai padaryti padėjo kitos į stovyklą įsijungusios šeimos jau auginančios kūdikius ar mažus vaikus ir tomis žiniomis vadovavosi bei rodė pavyzdį kitiems“, – tvirtina L.Venslovaitė.
Veiklos randa ir močiutės
Stovyklos senbuvių Rasos ir Tomo Sviderskių šeima čia atvyksta atstovaujama trijų kartų.
Abiejų sutuoktinių mamos stovykloje visų vadinamos močiutėmis. 83 metų Zita Magilienė ir 81-rių Kristina Sviderskienė sako, kad džiaugiasi galėdamos dalyvauti tokioje stovykloje, kurioje pasimiršta jų garbus amžius, jau sunkumų keliantis judėjimas bei kitos sveikatos problemos.
Čia gausu veiklų, kurias močiutės gali ne tik stebėti, bet dalyvauti jose. O jų sumanytoje popietėje „Kavutė pas močiutes“ susirenka visa stovykla.
Prie Sviderskių šeimos paruoštų vaišių šiltai bendrauja skirtingos kartos, visi pasijunta, lyg lankytų savo tikrąsias močiutes ir gali pasidžiaugti jų spinduliuojama šiluma.
Iš dalyvių lūpų – tik geriausi atsiliepimai
Stovykloje užkalbinti paaugliai vieningai tvirtino, kad tokį užsiėmimų pasirinkimą daugiau nelabai kur rasi. O svarbiausia, čia – daugiau laisvės veikti ir bendrauti.
Saugi teritorija ir jauki atmosfera leidžia geriau atsiskleisti, pažinti save anksčiau neįprastose veiklose bei pažinti kitus. O prireikus, visada šalia yra tėvai, kurie gali čia ir dabar padėti spręsti visas kilusias problemas.
Paklaustos, kuo ypatinga ši stovykla, šeimos noriai dalinosi mintimis: „Ji ypatinga savo bendryste. Čia kiekvienas nuo pačio mažiausio iki vyriausio randa savo vietą „po saule“ ir sau patinkančios veiklos“, „Čia vienintelė Lietuvoje stovykla, kurioje visos kartos noriai ir kartu dalyvauja įvairiose sporto, meno ir protinėse veiklose“, „ Šioje stovykloje vyrauja nuostabi jaukumo ir saugumo jausmo kupina atmosfera. Visi vieni kitus pažįsta, su visais sutaria ir draugauja. Nei skirtumai, nei amžius – ne kliūtis. O nuostabiausia tai, jog visos veiklos ir renginiai yra unikalūs bei rengiami pačių stovyklautojų jėgomis“.
Traukia ir žmones iš užsienio
Gydytojas, daugelio knygų autorius ir šios stovyklos įkūrėjas R.Šemeta šiandien žvelgdamas į nueitą kelią sako, kad pradinė stovyklos idėja pasiteisino ir pranoko pati save.
Čia puikiausiai suderinama prasminga veikla ir poilsis. O stovykloje gaunama svarbi edukacinė patirtis jau pasiekiama kelių kartų atstovams. Jaunimui žinios perduodamos labai priimtinu būdu, per užkrečiančius pavyzdžius.
„Mama, Tėtis ir Aš“ stovykla – įspūdinga šeimų bendruomenė, jau tris dešimtmečius įkvepianti ir suvienijanti įvairiausių profesijų ir įsitikinimų žmones iš skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių, o taip pat – iš užsienio šalių.
Šeimos, tapę nuolatinėms dalyvėmis, atvyksta net jau ir su užaugusiais vaikais ar mažais anūkais.
Užsienyje gyvenančios šeimos specialiai planuoja atostogas ir apsilankymą Lietuvoje pagal stovyklos grafiką.
Šiemet tarp stovyklautojų – šeima iš Vokietijos. Stovyklautojų atvyko ir iš Švedijos, JAV bei Italijos.
