Tėvai su nerimu laukia Rugsėjo 1-osios, nes tai reiškia kovas vakarais, kad vaikai nueitų anksčiau miegoti, nors už lango dar šviesu ir dar didesnį mūšį rytais, kad jie laiku atsikeltų. Vėl gyventi mokslo metų ritmu nėra lengva nei patiems mažiausiems darželinukams, nei mokyklą baigiantiems abiturientams.
Psichologai vis dar įsitikinę, kad pandemijos šleifas vis dar tęsiasi ir vaikai turi daugiau iššūkių nei bet kada.
Ką daryti, kad būtų lengviau? Portalas parents.com dalijasi patarimais.
Pasiruošimas svarbus ne tik prieš kontrolinį, bet ir prieš naujus mokslo metus. Juk net suaugusieji tikisi, jog vadovai duos terminą pasiruošti tam tikram pokyčiui – ar tai būtų prezentacija, ar persikraustymas į naują biurą.
Ikimokyklinukai
Vaikams, įeinantiems į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ši Rugsėjo 1-oji gali būti pirmas atskyrimas nuo tėvų, o tai gali sukelti nerimą. Ypač, jei dar vaikas nežino, kas ta ugdymo įstaiga ir ko jis ten gali tikėtis.
Geriausias būdas – šias baimes išsklaidyti apsilankant darželyje dar prieš prasidedant mokslo metams. Paprašykite leisti susipažinti su būsima auklėtoja, apžiūrėti patalpas ir kiemą.
Jei tai neįmanoma – pabandykite suvaidinti tai namuose. Apsimeskite auklėtojais ir atsakykite į vaikams kylančius klausimus nuo to, kur jie eis į tualetą iki to, kada pasiims juos tėvai.
Priešmokyklinukai
Net ir tiems, kurie grįžta į ugdymo įstaigą po dviejų ar trijų mėnesių atostogų, verta priminti kas, kur ir kaip. Be to, priešmokyklinukai darželyje jau dažnai gyvena kitu ritmu, jų laukia nauji iššūkiai.
Niekam nepatinka jaustis sumišusiam, todėl tėvų didžiausias rūpestis šiame amžiuje yra padėti vaikams pasitikėti savimi. O kai jie žino konkrečias detales, jiems viskas aišku.
Pradinukai
Pirma klasė reiškia antrą didelį vaiko žingsnį – iš ikimokyklinio ugdymo su pietų miegu, saugia aplinka į didesnę erdvę bei daugiau savarankiškumo reikalaujančias užduotis.
Šiame amžiuje vaikai pradeda ieškoti savo vaidmens socialiniame rate ir lyginti save su bendraamžiais. Jie gali pastebėti, ar klasės draugas geriau išmano futbolą ar matematiką, ir šį nepilnavertiškumo jausmą tėvams gali perteikti neaiškiais žodžiais, o ne klausimais, pavyzdžiui, „Nenoriu eiti į futbolo treniruotes. Aš nesijaučiu gerai“.
Pasidomėkite. Užuot laukę, kol vaikas užduos klausimus, geriau, jei tėvai paklaustų savo vaiko kaip jis jaučiasi vienoje ar kitoje pamokoje ar bendraudamas su klasės draugais. Svarbu leisti vaikui žinoti, jog galima jaustis blogai ir visi jausmai yra geri. Jei bijo – tai ko? Jei liūdna – kas priverčia nuliūsti?
Moksleivis
Vidurinės mokyklos moksleivio gyvenimas pasikeičia dar sykį. Dažnai vaikai jau patys turi rasti savo klasę, palikti daiktus spintelėje. Be to, prisideda ir brendimo iššūkiai.
Svarbu pasikalbėti su vaikais įvairiapusiškai. Su mergaitėmis galima aptarti menstruacijų klausimą, pasiūlyti turėti įklotų spintelėje ar kuprinėje.
Dažnai vaikus kamuoja abejonės ir dėl draugystės. Būtina pakartoti informaciją dėl patyčių, susitarti pietų dėžučių ar užkandžių klausimą, nustatyti kišenpinigių sumą.
Labai svarbu priminti vaikui, kad jis visada turi saugią aplinką tiek namuose ir gali visiškai pasitikėti tėvais.
Gimnazija
Paaugliai jau turi patirties ir baigiant vidurinę mokyklą, gimnazija jau ne taip skiriasi. Tuomet didžiausias iššūkis tampa nerimas ir stresas – socialinis ir visuomeninis spaudimas būti vis geresniais, santykiai su draugais ir pedagogais, įvairios pagundos.
Psichologai teigia, kad vienintelis būdas tai spręsti – kasdien skirti laiko ir kalbėtis su vaikais be jokių ekranų. Klausykite vaikų, o jei nenori kalbėtis – raskite temų, dalinkitės savo išgyvenimais ir jausmais, kai buvote moksleivis.
Vaikai dažnai jaučiasi bejėgiai ir palikti patys kovoti su išoriniu pasauliu, tad tėvų tikslas neleisti jiems jaustis vienišais.
Parengta pagal „Parents“ inf.
