Platus patyčių spektras
Įmonės „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis kartu su komunikacijos agentūra „Budinti komunikacija“ pristato edukacinį projektą „N-12“, kuriame kalbama apie paaugliams rūpinčias problemas jiems suprantamai.
„Patyčios, tai toks elgesys, kai žmonės vieni kitus žemina arba skaudina. Nors pirmiausiai į galvą ateina – mokykla, bet patyčios gali vykti ir suaugusių tarpe, ne tik paauglystėje ar vaikystėje. Net ir tarp tėvų ir vaikų“, – teigia psichologė Erika Paulikaitė.
Pasak jos, yra labai didelis spektras, kokios patyčios gali būti. Tai ne tik prasivardžiavimas ar užgaulūs komentarai, bet ir mušimas, stumdymas, pinigų ar daiktų atėmimas ir paslėpimas, agresyvios ar užgaulios žinutės į telefoną ar socialinius tinklus. Net pasišaipymas iš stereotipinio mąstymo lyčių atžvilgiu, kad berniukas lyg mergaitė, o mergaitė nepakankamai moteriška, yra patyčios.
2018 metais buvo atliktas didžiulis tyrimas visoje Europoje, kuomet gilintasi į moksleivių psichologinę sveikatą. Pastebėta, kad Lietuva pirmauja patyčių skaičiumi.
„Daugiausiai patyčių patiria paaugliai – kas ketvirtas 5–9 moksleivis patiria skirtingo intensyvumo, skirtingų formų patyčias. Skaičiai labai dideli ir keliantys nerimą, ką išgyvena mūsų paaugliai mokyklose, kur turėtų būti saugu. Patyčias patirti gali ir berniukai, ir mergaitės. Minėtame tyrime buvo išsiaiškinta, kad berniukai dažniau ir patiria patyčias, ir tyčiojasi iš kitų“, – pasakoja psichologė.
Patyčios nepriklauso nuo lyties, kur gyveni ar kiek tėvai uždirba – net ir pasiturinčių, turinčių aukštą socialinį statusą, išsilavinusių tėvų vaikai ir patiria patyčias, ir tyčiojasi iš kitų.
Svarbu – užsirašyti detales
Kaip elgtis patyrus patyčias?
„Labai svarbu sau priminti, kad to nenusipelniau ir niekas neturi teisės iš manęs tyčiotis ir taip su manimi elgtis. Tai pirmas žingsnis, kuris padeda atsilaikyti“, – pataria E. Paulikaitė.
Kitas žingsnis yra – papasakoti apie tai kažkam kitam: draugei, sesei, broliui, mamai, tėčiui ar mokytojui.
„Kartais suaugę irgi nežino, kaip reaguoti. Svarbu nenuleisti rankų ir ieškoti pagalbos. Kartais patyčios yra didelis dalykas ir jas nėra lengva suvaldyti. Kartais atrodo, kad jei papasakosiu – tai paskųsiu. Norisi atskirti, kas yra skundimas. Skundžiame tada, kai norime tyčia kažkam pakenkti. Jei paauglys pasirenka kažkam papasakoti reiškia, kad ieško pagalbos sau ir rūpinasi savo saugumu“, – įsitikinusi psichologė Erika.
Svarbu turėti taktiką, kaip elgsitės vykstant patyčioms:
- Galima nekreipti dėmesio, jei tai vyksta einant – neatsisukti, keliauti savo keliu ir nesuteikti progos tam, kuris tyčiojasi tave erzinti.
- Galima atsisukti ir pasakyti žiūrinti tiesiai į akis griežtą tvirtą „ne“, kad parodytume, jog „aš tavęs nebijau“. Nusisukame ir einame savo keliu nesuteikiant progos toliau erzinti.
- Galima vengti vietų, kur dažniausiai būna skriaudėjai ar palaukti žmonių, kad kokioje rūbinėje neliktumėte vieni su erzintoju.
- Gali tekti pakeisti ėjimo maršrutą į mokyklą ar būrelį.
„Labai svarbus dalykas apie kurį nėra kalbama – užsirašyti visas detales, kas įvyko. Užsirašyti, kad būtų man pačiam aiškiau, kas su manimi įvyko, kokie jausmai ir priminti, kad tai nėra apie mane. Tuo pačiu tos detalės padeda įrodyti savo tiesą, jei to prireiktų, nes esame linkę stresinėje situacijoje pamiršti detales“, – pataria E. Pauliaitė.
Paveikia ir stebinčiu
Psichologė įvardijo, kokie ženklai rodo, kad paauglys išgyvena patyčias:
- Pareina namo nusiminę, dirglūs, negalima nieko paklausti, nes iš karto supyksta, didelis emocinis jautrumas pereinantis į pyktį ar verksmingumą.
- Gali būti, kad nuolat susitepęs, kažkokios mėlynės, įbrėžimai, rūbai suplėšyti ar neparsineša daiktų namo ir neturi paaiškinimo, kur daiktai dingsta,
- Pasikeitė kelias, kuriuo eina į mokyklą ar grįžta,
- Suprastėjo mokymosi pažymiai – mokytojai gali sakyti, kad nesusikaupia, nedėmesingas tapo vaikas.
„Visada raginu paklausti, bet ne taip „kaip tau sekėsi“, bet pažiūrėti kūrybiškai – kas tau patinka mokykloje, kokie vaikai tau nepatinka mokykloje, kas nemalonaus įvyko, ką veikei pertraukų metu“, – teigia psichologė.
Patyčios turi trumpalaikes ir ilgalaikes, kurios būna užsitęsusios ir suaugusio žmogaus gyvenime, pasekmes. Pasak E. Paulikaitės galime pastebėti, kad patyrę patyčias paaugliai jaučiasi nesaugūs, turi daug baimės, nerimo ir tai didelė kitiems psichologiniams sunkumams. Tuo pačiu gali būti, kad jie pradeda tikėti, ką jam sako – tiki, kad yra negražus, nesupranta, nemoka. Krenta pasitikėjimas savimi ir savivertė dėl ko gali suprastėti mokymasis, vaikas gali pradėti bėgti iš pamokų, atsirasti mintys apie savižudybę ar savęs žalojimas. Gali būti, kad iš nevilties, kad niekas nepadeda, paauglys gali pradėti elgtis agresyviai ir keršyti.
„Patyčios gali neigiamai paveikti ne tik tuos iš kurių tyčiojasi, bet ir tuos, kurie stebi. Pavyzdžiui, gali kilti didelis kaltės jausmas, kad nesugebėjau padėti, nežinojau ką daryti ir nesaugumo jausmas, kad nežinau, kada iš męns tyčiosis. Paauglys irgi gali pradėti vengti eiti į mokyklą, nes žino, kas ten vyksta“, – kalba Erika.
Svarbu kreiptis pagalbos
Kaip atsitiesti patyrias patyčias?
„Labai svarbu įsigilinti į savo jausmą – kas įvyko, ką aš patyriau. Suprasti, kaip tai mane kur, ar tai yra tiesa, ką pasakė. Sustoti, pagalvoti – aš esu kitoks, aš žinau, kas aš esu ir ką moku, ten esu stiprus ir koks vertingas. Labai svarbu išreikšti tą jausmą, atrasti sau patogų būdą – vienam geriausia išsipasakoti, kitam garsios muzikos klausymasis, užrašymas ar akmenukų mėtymas prie tvenkinio. Išreiškimas padeda palengvinti emocinį krūvį“, – pataria psichologė.
Sunkiausia po patyčių vėl pasitikėti kitais žmonėmis, atkurti pasitikėjimą išoriniu pasauliu, kad jis iš esmės geras.
„Visada raginu kreiptis pagalbos, nes patyčios gali palikti pėdsaką, tad psichologas, Vaikų linijos ar Jaunimo linijos savanoriai gali būti tie žmonės, kurie padės atsitiesti ir rasti būdų, kaip sustabdyti patyčias, nes tai ne jauno žmogaus jėgoms“, – įsitikinusi E. Paulikaitė.
