– Papasakokite plačiau apie eksperimentą: kaip kilo mintis jį atlikti, kaip viskas vyko?
– Mano eksperimentas neatsirado šiaip sau. Domėtis narkotinių medžiagų prieinamumu mane pastūmėjo mano darbo specifika. Šiuo metu daugiausiai dirbu su vaikų ir paauglių priklausomybėmis, tad ne išimtis, jog turiu domėtis. Tarkim, narkotinių medžiagų prieinamumu, paplitimu įvairiose amžiaus grupėse, rūšimis, veikimo mechanizmu ir t. t. Vis dažniau girdžiu iš vaikų „taigi juk taip lengva įsigyti narkotikų“. Taip vedina profesinio intereso pati pradėjau domėtis, kokiais būdais jie yra taip „lengvai“ gaunami.
Tiesą sakant, vaikai patys man ir papasakojo apie platformą viename socialinių tinklų ir nurodė grupės pavadinimą, kurioje kelių mygtukų paspaudimu gali būti gaunamos narkotinės medžiagos, antidepresantų grupės vaistai. Smalsumo vedima pabandžiau atlikti veiksmus, jog įsitikinčiau lengvu narkotinių medžiagų pasiekiamumu, ir iš tikrųjų – buvau šokiruota. Viskas labai paprasta: paspaudus kelis mygtukus atsiranda nemažas sąrašas narkotinių medžiagų su nurodytu kiekiu gramais, taip pat kaina.
Pasirinkus norimą narkotinę medžiagą yra nuosekliai prašoma atlikti tolimesnius veiksmus, tokius kaip adreso arba rajono nurodymas, atsiskaitymas. Kadangi pati šių medžiagų nesiekiau įsigyti ir tolimesnių veiksmų neatlikau, pasiteiravau vaikų, kaip atrodo prekės atsiėmimas. Asmenys, kurie vyksta perduoti narkotinių medžiagų, atsiunčia filmuotą video medžiagą, kurioje matosi 360 laipsnių vaizdas, apytikslė lokacija, galimai su kažkokia užuomina, kur ieškoti pirkinio. Teko girdėti, kad informacija vėliau ištrinama, tačiau šios informacijos negaliu patvirtinti arba paneigti.
Buvau nustebusi, kad taip lengvai yra gaunami narkotikai – kokios 5 minutės ir viskas. Mano žiniomis, policija jau tikrina šį narkotinių medžiagų tiekimo kanalą, tad belieka tikėtis, jog ši veikla bus kuo greičiau nutraukta.
– Ar esate daugiau atlikusi panašių eksperimentų?
– Ne, tikrai nesu atlikusi nieko panašaus, šis buvo pirmas ir, kol kas, paskutinis. Buvo labai įdomu, ir netgi sakyčiau nejauku – galvojau, kad iš šono tik kas nors nepamatytų, jog psichologė internetu narkotines medžiagas apžiūrinėja.
– Kaip vertinate neseniai nuskambėjusią istoriją, kai jaunas vaikinas prekiavo psichotropinėmis medžiagomis nepilnamečiams tiesiog kioskelyje?
– Labai gaila, kad toks jaunas žmogus priėmė netinkamus sprendimus, dėl kurių dabar gresia baisios pasekmės. Kaip specialistė labai noriu tikėti, jog nors vienas vaikas ar paauglys, pamatęs tokias pasekmes, tokią istoriją, susimąstys apie savo veiksmus tinkamu laiku ir pasidarys tam tikras išvadas dėl savo elgesio, sustos ir paprašys pagalbos.
– Sakykite, iš profesinės pusės, ar prieinamumas lemia, ir kiek lemia, kad paaugliai ryžtasi pabandyti psichotropinių medžiagų?
– Manau, kad prieinamumas tikrai lemia psichotropinių medžiagų pabandymo tikimybę. Galbūt galima išvesti metaforą su baigiamaisiais mokyklos egzaminų rezultatais. Gavus puikius rezultatus didėja tikimybė, jog turint aukštą konkursinį balą bus pasiekiama norima studijuoti studijų kryptis. Tačiau tai, ką norim pasirinkti, nulemia labai daug ir kitų dalykų – asmenybės savybės, interesai, gabumai, kitų žmonių įtaka ir kita.
Prieinamumas atveria galimybes pasirinkti, kaip elgtis toliau. Na, o tokie veiksniai kaip tėvų auklėjimas, jau minėtos asmeninės savybės, psichologiniai sunkumai, socialinė įtaka, ankstesnė patirtis besielgiant rizikingai – lemia, ką man daryti su prieinamumu, ir kaip aš pasielgsiu tai žinodamas.
Sakyčiau, jog minėti pastarieji faktoriai atlieka labai svarbų vaidmenį tam, jog paaugliai ryžtųsi pabandyti psichotropinių medžiagų arba atsispirtų.
– Kiek iš tiesų lemia tėvų auklėjimas, kiek – mokyklos aplinka? Juk kai kurie jaunuoliai ir labai prieinamoje aplinkoje nebando ar bent jau nevartoja, o kiti patys eina kryžiaus kelius, kad gautų.
– Tėvų auklėjimas, turbūt, yra pamatas, kuris padeda formuotis vaiko charakteriui, asmenybei. Vis tik labai panašiai galima būtų sakyti ir apie mokyklos aplinką, kurią formuoja mokytojai, kiti specialistai, klasės draugai. Kaip jau anksčiau minėjau, tai, kad jaunuoliai nevartoja, nors gali lengvai įsigyti narkotinių medžiagų, gali lemti ne vienas faktorius. Pavyzdžiui, šeimos narių formuojama nuomonė apie narkotines medžiagas, apie jų fizinę, psichologinę žalą.
Kitas svarbus psichologinis veiksnys yra aukšta paauglio savivertė, kuri nulemia didesnį psichologinį atsparumą, geresnę emocijų raišką. Labai neretai esant žemai savivertei psichotropinių medžiagų vartojimas pasirenkamas kaip emocinė išraiška, nemalonių emocijų slopinimo būdas. Svarbus ir švietimas – tinkamai pateikta medžiaga apie pavojų, poveikį sveikatai. Deja, bet asmeninė patirtis taip pat yra vienas iš dažnai pasitaikančių faktorių renkantis nevartoti psichotropinių medžiagų, tarkim, kai paauglys jau buvo apsinuodijęs. Tai gali padėti suprasti pasekmes, kurios padeda priimti sprendimą daugiau nebevartoti.
Vėlgi, tie patys faktoriai gali ir nepadėti, jeigu šeimoje itin griežtas auklėjimo stilius, nėra šviečiama apie narkotinių medžiagų žalą. Mažai palaikanti aplinka apskritai turi didelę reikšmę vartojimui, kaip ir vartojantys draugai, kurie formuoja teigiamą nuomonę apie narkotines medžiagas. Tikimybę paaugliui vartoti psichotropines medžiagas didina ir priklausomybių turintys šeimos nariai. Vaikai ir paaugliai juk stebi savo tėvų elgesį – tėvų elgesys formuoja nuostatas apie normas. Faktas, kai bent vienas iš tėvų yra priklausomas nuo narkotinių ar kitų medžiagų, didina tikimybę atsirasti konfliktams, nestabilumams šeimoje, o tai savo ruožtu paaugliui sukelia emocinį diskomfortą, kurį siekiama sušvelninti pasirenkant psichotropines medžiagas.
– Kokias išvadas pati pasidarėte iš šio savo eksperimento?
– Pirma kilusi mintis – kodėl vaikai nebejaučia baimės jausmo? Jie drąsiai prekiauja, drąsiai patys perka, net nestabtelėdami minutei susimąstyti, ar elgiuosi teisingai, ar dėl to nepakenksiu sau, kitam. Gal labiau kilo klausimas nei išvada.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti ir kam ji skirta – tėvams, mokytojams, o gal paaugliams?
– Tiek tėvams, tiek mokytojams noriu pasakyti, kad pastebėję pasikeitusį vaiko elgesį – pasikeitusi įprastinė veikla, pažymiai, emocinė būsena, miego ir valgymo įpročiai – būtina pasikalbėti su juo apie pasikeitimus, išreiškiant susirūpinimą. Net ir jausdami nerimą dėl pasikeitusio elgesio, aiškindamiesi, kodėl pasikeitė jo įprastas elgesys, stenkitės išlikti empatiški ir supratingi. Taip pat svarbu pasikalbėti apie taisykles, taikomas namuose, pasekmes, pasiūlyti paramą.
Jeigu nežinote, nuo ko pradėti, ir kaip geriau pasielgti, kreipkitės į specialistą, kuris gali padėti susidaryti planą, padėsiantį atpažinti ankstyvuosius vartojimo simptomus, ir tai, kaip toliau padėti savo vaikui ar mokiniui. Tinkama suaugusiųjų reakcija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tolesnį vaiko kelią. Praradus ryšį su juo pasekmės gali būti labai liūdnos, o susikūrus – visa tai gali būti tik etapu, kuris greitai praeis.
Apie „Neuromedą“
„Neuromeda“ – 22-us savo veiklos metus skaičiuojantis psichikos sveikatos centras Kaune. Nuo pat savo įsikūrimo pradžios ji orientuojasi tiek į suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių psichiatrinės, psichologinės, psichoterapinės, neurologinės pagalbos teikimą. Įstaigoje dirba visi šiai pagalbai teikti reikalingi specialistai: vaikų ir suaugusiųjų psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai. „Neuromedoje“ veikia ir šeimos klinika su laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais.
