Močiutės drama dėl anūko: vaiko teisių specialistai atsako, ką daryti, jei žentas neleidžia su juo bendrauti

Prieš metus dukros netekusi mama, jau beveik 11 mėnesių negali ir matyti anūko, nes to nepageidauja žentas ir jo artimieji. Apie tai, kad seneliai vis dažniau siekia visais būdais bendrauti su vaikaičiais, patvirtina ir vaiko teisių specialistai, kurie tuo pačiu pataria, ką daryti dėl to kilus iššūkiams.

Močiutė beveik metus nematė anūko.<br>„Canva“ asociatyvi nuotr.
Močiutė beveik metus nematė anūko.<br>„Canva“ asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-01-08 22:03

Svarbus ryšys

Neleidžia matytis, neleidžia atsiliepti ir kalbėti, pasveikinti per gimtadienį ar per šventes – šiltą santykį su anūku turėjusi močiutė neteko ne tik vienintelės dukros, bet ir jos vienintelės atžalos žentui nusprendus apriboti jų bendravimą.

„Seneliai – vieni iš artimiausių vaikui žmonių, su kuriais dažnai sieja ypatingas emocinis ryšys, paremtas nuoširdžiu dėmesiu ir rūpesčiu. Visgi pasitaiko situacijų, kai vaikaičių ir senelių nuolatinio ryšio kūrimui ir puoselėjimui iškyla kliūčių, ypač, kai šeima išgyvena skyrybas, arba vaikui netekus vieno iš tėvų, antrasis nesudaro palankių sąlygų vaikui bendrauti ar matytis su atskirai gyvenančio arba mirusio tėčio ar mamos tėvais – vaiko seneliais“, – lrytas.lt komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Mockienė.

Pasak jos, vaikaičiams svarbu bendrauti, matytis ir leisti laiką su savo seneliais, nes dažnai vyresnių, savus vaikus užauginusių, žmonių skiriamas dėmesys jaunesniajai kartai pasižymi didesne branda, kantrybe, noru globoti, perduoti savo žinias bei išsaugoti ir tęsti šeimos tradicijas.

Padeda ir teismas

Nors seneliai neturi tokių pačių atsakomybių kaip vaiko tėvai, kalbant auklėjimą, priežiūrą ar materialinį išlaikymą, tačiau seneliai, turintys galimybių ir noro, visuomet gali prisidėti prie savo vaikaičių gerovės finansine, laiko išteklių prasme ir panašiais dalykais, kas yra itin reikšminga vaiko gyvenime.

„Svarbu suprasti, kad seneliai turi savarankišką teisę bendrauti su vaikaičiais ir ši teisė neturėtų būti siejama su vaiko tėvo ar mamos teisėmis. Net jeigu vienam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia ar su vaiku leista bendrauti tik minimaliai, visgi senelių ir vaikaičių tarpusavio bendravimo tvarka gali būti nustatoma visiškai atskirai“, – primena specialistė.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad daugėja atvejų, kai seneliai, praradę galimybę bendrauti su vaikaičiais, tačiau žinodami, kad tokią teisę jie turi it kreipiasi pagalbos į vaiko teisių specialistus.

Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai visuomet stengiasi iškilusius nesutarimus padėti išspręsti taikiai ir, tarpininkaudami tarp vaiko tėvų ir senelių, kviečia abi puses išsakyti savo nuomones ir lūkesčius dėl galimybės vaikui bendrauti su savo artimaisiais.

Tačiau tuomet, kai geranoriško susitarimo nepavyksta pasiekti, vaikaičių ir senelių bendravimo tvarka gali būti nustatoma teismo keliu.

Pasitelkia ir psichologus

„Taip pat svarbu pastebėti, kad vaiko balsas yra ypač reikšmingas, priimant bet kokius su juo susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie atitiktų jo geriausius interesus“, – primena S.Mockienė.

Tad minėtais atvejais, tiek vaiko teisių gynėjai, tiek teismo atstovai, prieš sudarydami sąlygas seneliams bendrauti su vaikaičiu, pirmiausia stengiasi išklausyti ir paties vaiko nuomonę – ar jis nori bendrauti ir matytis su savo seneliais, ar jais pasitiki ir jam saugu bei gera kartu leisti laiką, koks ryšys juos siejo anksčiau ir panašiai. Visais atvejais vaiko teisių gynėjams svarbu įvertinti visas senelių ir vaikaičių bendravimo aplinkybes, kad jos išties atlieptų ir užtikrintų vaiko gerovę.

„Kai kuriais atvejais vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai vengia bendrauti su savo artimais giminaičiais mamos arba tėčio akivaizdoje arba kalbėdami apie juos yra priešiškai nusiteikę, tad siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką tokiam elgesiui ir nuomonei gali turėti suaugusiųjų nuostatos ir tarpusavio santykiai, į pagalbą kartais gali būti pasitelkiami ir psichologai“, – kalba vaiko teisių specialistė.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienam vaikui yra sudėtinga išgyventi šeimoje įvykusius pokyčius, todėl vaiko tėvams svarbu pasirūpinti, kad vaikas visuomet turėtų galimybę atrasti ramybę, saugumą ir stabilumą bendraudamas ir leisdamas laiką su jam gerai žinomais, artimais ir patikimais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.