Vaiko teisę į privatumą dažniau pažeidžia tėvai, dalindamiesi nuotraukomis į kairę ir dešinę, nei žiniasklaida

Ar vaikas turi teisę į privatumą? Lietuvos advokatūros vadovas Mindaugas Kukaitis teigia, kad užsienyje teismai nedvejodami palaiko vaiko pusę, kai tėvai ar artimieji kaltinami per dažnu jo atvaizdo viešinimu. Tam tikras vaidmuo tenka ir žiniasklaidai, bet Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įsitikinęs, kad supainiojome, kas yra didžiausia grėsmė.

Tėvai dalindamiesi vaikų nuotraukomis negalvoja apie jų saugumą.<br>„Freepik“ asociatyvi nuotr.
Tėvai dalindamiesi vaikų nuotraukomis negalvoja apie jų saugumą.<br>„Freepik“ asociatyvi nuotr.
Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.<br> T. Bauro nuotr.
Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.<br> T. Bauro nuotr.
Diskusijos „Kaip padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešoje erdvėje?“ dalyviai.<br> T. Bauro nuotr.
Diskusijos „Kaip padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešoje erdvėje?“ dalyviai.<br> T. Bauro nuotr.
Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.<br> T. Bauro nuotr.
Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.<br> T. Bauro nuotr.
Delfi.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.<br>T. Bauro nuotr.
Delfi.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.<br>T. Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2024-03-07 16:00

Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį vyko vaiko teisių gynėjų organizuojamas forumas „Kaip apsaugoti vaikus? Teisė į atvaizdą. Galimybės vs raudonos linijos“.

Žurnalistai reaguoja tinkamiau

Forumo metu buvo kalbama apie vaiko teisę į privatumą ir atvaizdą bei pavojus dėl paviešintos vaiko tapatybės. Žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į diskusiją „Kaip padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešoje erdvėje?“.

„Pradėsiu nuo klaidos, kuri buvo padaryta visai nesąmoningai. 1996 metais kai atsirado visuomenės informavimo įstatymo ir kiti teisės aktai, buvo galvojama, kad didžiausia grėsmė vaikams, nuo ko reikia juos apsaugoti – tai nuo netinkamo turinio, kurį kuria žiniasklaida. Vaikai neturi pamatyti turinio, kuris pažymėtas S ženklu ir vaikų negalima rodyti neigiamame socialiniame kontekste. Daug metų buvo tokia praktika, bet dabar matome, kad vaikui didžiausia grėsmė yra ne atsidurti žiniasklaidoje, bet tie žmonės, kurie šalia jo – tėvai, artimieji, kurie mažiau supranta, bet nori daugiau parodyti“, – vardijo D. Radzevičius.

Pasak jo, kad daug metų žurnalistai reaguoja tinkamiau, kaip galima elgtis, o kaip ne nei patys tėvai.

Pavyzdžiui, diskusiją moderavusi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė priminė istoriją, kuomet vaiko atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose įkeliant vaizdo įrašą, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai mėgina pasirūpinti vaiko interesais. Įrašą išplatino socialiniai tinklai, o ne žiniasklaida, kurioje jis pabuvęs kurį laiką – buvo pašalintas.

Išsiskiria etika ir gyvenimas

„Esame pastebėję dėsningumą, kad didžiausi skandalai įvyksta, kai su jais susiję vaikai, nes žmonės stipriau emociškai į tai reaguoja. Didžiausias iššūkis – šiek tiek stabtelėti, pagalvoti kokiu tikslu platinama ir kokie yra interesai. Mes gauname laiškus, kuriais tėvai aiškinasi santykius per žiniasklaidą, dalijasi visais asmeniniais dokumentais, o vaikai tampa situacijos įkaitai. Galvoji, kad gera istorija, bet čia yra vaikai. Mūsų iššūkis ir pareiga sustoti, įvertinti ir pastatyti vaiką į pirmą vietą – ne paspaudimus ir visuomenės norą stebėti dramas. Juk kiek turime influencerių, kurie tą vaiką tąso kaip daiktą, o žiniasklaida aprašo. Čia reikia sustoti ir pamąstyti“, – įsitikinusi lrt.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė.

Daug vaikų atvaizdų būna išplatinta ir vykstant vaikų, ar tėvų su vaikais paieškai. Diskusijoje susirinkę žiniasklaidos atstovai vienbalsiai patikino, kad tik atsiradus vaikams, portaluose informacija ištrinama.

„Kai yra viešas interesas – mes skelbiame, prisidedame prie paieškos. Net ir moters atvaizdą, kuri buvo neseniai dingusi su kūdikiu, jai atsiradus išėmėme. Bet kiek tai gyvena socialiniuose tinkluose? Gal reikėtų sukurti algoritmą, kuris užfiksavęs vaiko atvaizdą, paklaustų dar kartą – ar tu tikrai nori tai įkelti“, – siūlė delfi.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas pabrėžė, kad žiniasklaida elgiasi pagal taisykles.

„Yra etika ir gyvenimas. Etikai prilyginčiau žiniasklaidą, kuri laikosi taisyklių, o gyvenimas – tai socialiniai tinklai. Ten raudonos linijos peržengiamos kasdien tų pačių vartotojų. Žmonės pavargę nuo naujienų. UNESCO skelbia, kad pasaulyje trūksta 7 milijonų psichologų, žmonės išsiderinę, pikti, nepatenkinti ir dažnai turintys psichologinių problemų. Jų pykčio srautas ir eina į socialinę mediją, todėl ir reikia atskirti apie kokias medijas kalba“ – kalbėjo T. Mikalajūnas.

Atvaizdas turi vertę

„Mes visi patiriame pokytį – prisiminkite, kaip prieš 30 metų žiniasklaida nušviesdavo savižudybes, kaip dabar. Pamenu, prieš 5–7 metus portale turėjome bikini konkursą – buvo labai populiarus, turėjome daugybę rėmėjų, žmonės siųsdavo nuotraukas. Prieš kelis metus pabandėme atgaivinti idėją ir neatsirado nei kas remia, nei kas siunčia. Ms visi supratome, kad mūsų atvaizdas turi vertę ir mes nežinome kas kur panaudos. Kai spausdintines nuotraukas laikydavome albume ir rodydavome giminaičiams, mes kontroliavome, bet dabar – jau nebe. Tos ribos slankios – dabar jas tiksliname“, – teigė „15min grupė“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis.

D. Radzevičius priminė, kad socialiniai tinklai turi standartus – jais vaikai iki tam tikro amžiaus negali naudotis, bet visuomenė pamiršta šiuos standartus.

„Praleidome dalį, laikydami mūsų vartotojus pažengusiais, bet jie tokie nėra“, – šyptelėjo jis.

R. Lukaitytė-Vnarauskienė prisiminė atvejį, kai jos dukros stovykloje buvo paprašyta pasirašyti leidimą naudoti vaiko atvaizdą.

„Mes pasakėme „ne“, negalima ir jie nežinojo ką daryti, nes tai tiesiog buvo nenumatyta“, – pasakojo mama.

Padėtų didesnis užimtumas

Dar didesni iššūkiai yra regioninėje žiniasklaidoje, kai asmeninę informaciją išduoda, rodos, tokios bendros detalės kaip automobilio markė ar vietovės pavadinimas.

„Tuo pačiu turime situaciją, kai visos mokyklos, renginių organizatoriai nori viešinti nuotraukas iš įvykusių renginių. Tuomet tenka kelis kartus perklausti ar tikrai galime tai dėti. Esame turėję net ir tokių tėvų skundų, kad mes paviešinome jų vaiko atvaizdą ar kūno detalę, kai nuotraukos buvo įsigytos komerciniuose nuotraukų portaluose“, – patirtimi dalijosi portalo Etaplius.lt vadovė Giedrė Brazlauskaitė.

D. Žeimytė klausė, kaip būtų galima spręsti su vaikų atvaizdo naudojimu kylančius iššūkius, nes socialiniai tinklai niekur nedings.

„Lygiai prieš savaitę vyko lrytas.lt projekto „Švietimo kodas“ renginys, kuriame kalbėjome apie švietimo problemas. Mažas žingsnelis, bet svarbus – kalbėti ir organizuoti mokinių edukaciją ir užimtumą bei rodyti mokytojų pavyzdį mokiniams. Turime labai daug ambicingų jaunų mokytojų – jei būtų vos didesnis užimtumas, bent kažkiek atitrauktume nuo socialinių tinklų“, – idėjas vardijo T. Mikalajūnas.

D. Radzevičius pajuokavo, kad ateities algoritmai galėtų pagalvoti apie su laiku išnykstantį vizualinį turinį – tai būtų žymiai lengviau visiems.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.